Klaipėdos apskritis ir Palangos savivaldybės administracija vakar galų gale rado kompromisą – smėlis į jūros išplautus kurorto paplūdimius bus vežamas iš kito karjero.
Žinia, anksčiau pasirinkto Poškų karjero smėlis Palangos savivaldybės administracijai pasirodė esąs netinkamas – meras pareiškė neleisiąs „poilsiautojams gulėti molyje”.
Dabar planuojama smėlį vežti iš Kunigiškių karjero. Tiesa, paplūdimių gelbėjimas pajudės iš mirties taško tik tuo atveju, jei smėlio tyrimo išvados bus palankios. Jei ne, vėl bus atsidurta aklavietėje, o valdininkai rizikuoja užsitraukti didelę Aplinkos ministerijos nemalonę, nes krantotvarkai skirtas lėšas ir taip jau vėluojama įsisavinti.
Tuo metu keturias dešimtis metų krantams tyrinėti paskyręs profesorius Algimantas Olšauskas sako skaudančia širdimi stebintis, kaip nyksta Lietuvos pajūris. Lietuvos krantų asociacijos prezidentui kelia nuostabą, kad ilgametis mokslininkų darbas niekam nereikalingas – jų idėjos ir pasiūlymai, kaip galima būtų pristabdyti krantų erozijos procesus, esą niekam nė motais.
Valdininkai nesusitarė
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys „Vakarų ekspresui” patvirtino, kad Pajūrio juostos tvarkymo programai skirtas lėšas Klaipėdos apskritis vėluoja įsisavinti, ir įtaria, kad dėl to kaltas valdininkų nerangumas.
40 tūkstančių kubų smėlio į Palangos paplūdimius ruože nuo Birutės kalno iki pėsčiųjų tilto turėjo būti atvežta dar iki praėjusio vasaros sezono, tačiau tai nepadaryta iki šiol. Šiems darbams skiriama 1,5 milijono litų, o bendras Pajūrio juostos tvarkymo programos biudžetas siekia 5,6 mln. Lt.
„Nežinau, ar dėl to kaltas apskrities bei Palangos savivaldybės valdininkų nerangumas, ar yra kokios kitos priežastys, bet darbai vilkinami”, – konstatavo ministerijos departamento vadovas.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sekretorius Vytautas Rinkevičius neneigia, kad smėlis į kurorto paplūdimius turėjo būti atvežtas dar pavasarį, tačiau priekaištų dėl nerangumo nepriima.
„Smėlis iki šiol neatvežtas todėl, kad pati Palangos savivaldybė to padaryti mums neleido. Savivaldybės valdininkų manymu, tas smėlis jiems netinkamas, nors laboratorijoje pripažinta kitaip”, – sakė V. Rinkevičius. Pasak jo, palangiškiams neįtinka smėlio spalva, kuri yra kiek tamsesnė, tačiau po kiek laiko spalva esą susivienodintų.
V. Rinkevičiaus teigimu, ministerijai ši situacija yra puikiai žinoma, be to, sekretorius pabrėžė, kad ji esą taip pat yra atsakinga už Pajūrio juostos tvarkymo programos sėkmingą vykdymą, todėl jis stebisi L. Budrio nepasitenkinimu.
Palangos savivaldybės meras Pranas Žeimys „Vakarų ekspresui” tvirtino, kad smėlio spalva – niekuo dėta. Esą Poškų karjero smėlyje esama nemažai molio.
„Nenorėčiau, kad mūsų poilsiautojai gulėtų molyje”, – teigė meras, patikinęs, kad jis, kaip kurorto galva, yra ypač suinteresuotas paplūdimių išsaugojimu, todėl dar labiau jų sugadinti jokiu būdu neleis. „Stiklinėje smėlio nusėdo 6-7 milimetrai molio. Tai iš tikrųjų nenormalu”, – kalbėjo P. Žeimys.
Molis būtų išplautas
Mero pavaduotojas Salvijus Jodka teigia, kad, Savivaldybės nuomone, atlikti Poškų karjero smėlio tyrimai neatspindi jo kokybės. Anot jo, Savivaldybė norėtų pačios Aplinkos ministerijos išvadų dėl smėlio tinkamumo.
V. Rinkevičius savo ruožtu tikina, kad molio priemaišos smėlyje neviršija normų. „Šį smėlį buvo galima pilti”, – teigė jis. Be to, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vadovas Arvydas Urbis tvirtina, kad per žiemą molis būtų iš smėlio išplautas.
Kita vertus, meras sako neleidęs vežti smėlio ir dėl to, kad esą iki vasaros sezono pradžios tai vis tiek nebūtų buvę padaryta. „Nežinau, ar apskritis, ar konkurso laimėtojai nespėjo, bet smėlį norėta atvežti jau sezonui prasidėjus”, – stebėjosi P. Žeimys.
Vietoje molio – akmenukai?
Pasitarime Klaipėdos apskrityje vis dėlto nuspręsta ieškoti kito paplūdimiams tinkančio smėlio ir jį atvežti dar šiemet. Konkursą laimėjusios bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika” atstovai siūlo Kunigiškių karjero smėlį, kurio spalva esą yra artimesnė paplūdimių smėlio spalvai.
Tiesa, šio karjero smėlyje esą yra smulkių akmenukų. Ar tai netaps nauja kliūtimi, turėtų paaiškėti jau netrukus. Palangos savivaldybės valdininkai ketina nuvažiuoti į karjerą ir apžiūrėti smėlį, be to, jau atliekami laboratoriniai tyrimai – jų rezultatų laukiama ateinančią savaitę.
Paklaustas, ar dabar, artėjant žiemos audroms, vežti smėlį būtų tikslinga, A. Urbis atsakė teigiamai. Smėlio neatvežus, ir taip nukentėję paplūdimiai bei kopos per audras bus siaubiami dar labiau. Anot A. Urbio, smėlis apsaugotų kopagūbrį, o pavasarį per žiemą išplautą smėlį jūra vis tiek pradeda grąžinti į krantą, – tai esą natūralūs procesai.
Beje, Palangos meras konstatuoja, kad iš dar šiemet centriniame paplūdimyje pastatytos akmeninės bunos, kuri taip pat turėjo saugoti nuo smėlio išplovimų ir kainavo daugiau kaip pusantro milijono litų, praktiškai nėra jokios naudos.
P. Žeimio nuomone, vienos bunos yra per mažai. „Reikėtų pastatyti daugiau, tik tada galima tikėtis efekto”, – kalbėjo jis.
Pajūrio gali nelikti
Neseniai iš tarptautinės krantotvarkos problemoms skirtos konferencijos Belgijoje sugrįžęs A. Olšauskas teigia, kad Lietuva šiuo požiūriu smarkiai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Anot profesoriaus, jau ir ES aplinkosaugos pareigūnai pripažįsta, kad Lietuvoje prastai rūpinamasi pajūrio krantų išsaugojimu.
„Kitos užsienio šalys nėra abejingos, todėl jose krantų būkle rūpinamasi nepalyginamai geriau. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos paplūdimiai prižiūrimi blogiausiai Europoje”, – sako ne pirmą kartą tarptautiniame krantotvarkos specialistų renginyje dalyvavęs A. Olšauskas.
Padėtį Lietuvos pajūryje profesorius vadina tragiška – pasak jo, kasmet paplūdimiai susiaurėja 2-3 metrais. „Palangoje vietomis beliko dešimt metrų paplūdimio. Melnragėje kai kur pliažų likę tik 12-15 metrų. Jei ir toliau nesiimsime priemonių, greitai nebeturėsime kur poilsiauti”, – perspėja jis.
Šiuo metu blogiausia, kas gali nutikti, anot mokslininko, – dar vienas uraganas. Praūžus panašiam į „Anatolijų”, iš paplūdimių liktų tik menki likučiai.
„Po rugpjūčio audrų žemyninėje dalyje, nuo šiaurinio molo iki Būtingės, jūros vanduo į miškus tekėjo septyniais upeliais. Nuo sūraus jūros vandens miškas smarkiai kenčia. Nebėra pajūrio apsauginės kopos, kuri sulaikytų jūros vandens patekimą į užkopę. Per 1999 metų „Anatolijų” kopa sulyginta su paplūdimiu ir niekas nesiima žygių ją atstatyti”, – kalbėjo A. Olšauskas.
Metodai – atgyvenę
Pasak mokslininko, Lietuvoje krantotvarkos problemos sprendžiamos nedidelį efektą duodančiais būdais, kurie kitose šalyse jau laikomi atgyvenusiais.
„Šakelių pynimas, paplūdimių „maitinimas” smėliu Europoje – jau atgyvenę dalykai. Juk yra daugybė naujų technologijų”, – tikino Klaipėdos universiteto profesorius, be to, pastebįs, kad ir šie darbai vėluoja arba atliekami ne tinkamiausiu metų laiku. „Tvoreles supina rudenį, o pavasarį jų jau nebelieka”, – pridūrė jis.
A. Olšausko teigimu, vienas iš būdų, galintis padėti išsaugoti krantus, yra geotekstilės konteinerių panaudojimas. Konteineriai užkasami pakrantėje ir užpilami smėliu, todėl jų nematyti. Anot mokslininko, krantus padeda apsaugoti ir vandenyje pastatomi bangolaužiai, kurie sušvelnina bangų mūšą.
„Tai – ilgaamžė ir išties efektyvi pagalba paplūdimiams”, – sako A. Olšauskas, tačiau apgailestauja, kad tiek aplinkos ministro patvirtintą Pajūrio juostos tvarkymo programą vykdančios Klaipėdos apskrities valdininkai, tiek Aplinkos ministerijos atstovai, kuriems jis pateikia visą naujausią su krantotvarka susijusią informaciją, yra abejingi.
„Esame sukaupę daug žinių, ir toliau jas kaupiame, bet, deja, niekam jų nereikia. Nieko nenorima daryti”, – nuostabos neslepia A. Olšauskas.
Be to, jis sakė nesuprantąs, kodėl nevykdomas valstybinis krantų monitoringas, nors tai esą būtina norint užbėgti problemoms už akių.
„Pranašų atsiranda kasmet”
Komentuodamas šias pretenzijas, Aplinkos ministerijos atstovas L. Budrys pažymėjo, kad nuomonių dėl krantų erozijos stabdymo yra įvairiausių. Tai esą diskusijų klausimas.
„Kai vanduo priartėja prie kopų, visada atsiranda pranašų, teigiančių, kad kitąmet paplūdimių jau tikrai nebeliks. Bet vanduo nuslūgsta, nes tai – natūralus reiškinys. Be abejo, mokslininkų nuomonė yra svarbi ir į ją atsižvelgiama. Tačiau nė vienas mokslininkas kol kas negali pasakyti universalaus ir iš tikrųjų veiksmingo būdo erozijai sustabdyti. Kai kurių mokslininkų nuomone, kadangi erozija yra natūralus procesas, nieko daryti apskritai nereikia.
Žinoma, jei sėdėsime rankas sudėję, žemyną gali užlieti jūra. Todėl krantotvarkai yra skiriamos nemažos lėšos, paplūdimiai „pamaitinami” smėliu, atliekamas monitoringas ir kiti darbai. Labai gerą efektą davė smėlio atvežimas į Girulių paplūdimį. Jei to nebūtų padarę, vaizdas būtų kur kas liūdnesnis”, – teigė L. Budrys, nemanantis, kad nerimas, ar neliksime be paplūdimių, turi pagrindo.
Aplinkos ministerijos atstovas patikino, kad monitoringas yra atliekamas – tuo esą užsiima Jūrinių tyrimų centras, tačiau „gamta yra gamta, ne visada gali ją nuspėti”.
Per pastarąjį dešimtmetį iš viso šalies jūrinio kranto kasmet vidutiniškai buvo išplaunama apie 38 tūkst. kubinių metrų smėlio – tokias išvadas yra padarę Geologijos ir geografijos instituto moksliniai darbuotojai. Teigiama, kad 2002-2004 metais, suintensyvėjus ciklonų veiklai, krantoardos procesai sustiprėjo visame Lietuvos pajūryje. Šiuo laikotarpiu mūsų jūrinis krantas kasmet vidutiniškai neteko apie 246 tūkst. kubinių metrų smėlio.
Krantų ardymo problemos tampa vis aktualesnės ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui kitų šalių: 2004-aisiais apie 20 tūkst. km Europos krantų patyrė intensyvią eroziją. Anot mokslininkų, šiuos procesus suaktyvino dėl globalinių klimato pokyčių intensyvėjanti cikloninė veikla ir kylantis jūros lygis, mažėjančios smėlio atsargos priekrantėse bei intensyvi žmogaus ūkinė veikla.
Giedrė Petkevičiūtė