Kartais gabus, normalaus intelekto ir pagal amžių išsivystęs vaikas nesugeba gerai skaityti ir rašyti, daro daug klaidų ir negali susikaupti.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mažasis yra negabus. Vaikas greitai pavargsta, jam neįdomi siūloma veikla – skaitymas ar rašymas. Tačiau mažyliui galima padėti, išlavinus jo foneminę klausą.
Trūksta įgūdžių
Kartais mokiniai stengiasi išvengti skaitymo ir rašymo pamokų, pajutę, kad negali atlikti mokytojų paskirtų užduočių. Tuo tarpu, pavyzdžiui, matematikos pamokoje lengvai susikaupia ir noriai atlieka užduotis.
Kartą prie manęs priėjęs mokinukas paklausė: „Logopede, ar aš kvailas, kad man nesiseka gražiai skaityti ir rašyti?” Kadangi šiam ugdytiniui laiku buvo suteikta pagalba, ateityje jokių psichologinių problemų nebekilo.
Vaikui būtina papildomai padėti, jį paskatinti, kad nepajustų nevisavertiškumo jausmo, ir leisti jam suprasti, kad reikia tik pasistengti išgirsti garsus, o žodžius išmokti suskirstyti skiemenimis. Labai svarbu ir tai, kad vaikas nuolat jaustųsi saugus ir mylimas.
Paprastai daugelio vaikų, kuriems nesiseka rašyti ir skaityti, intelektas esti geras, tik būna nepakankamai išlavėjusi foneminė klausa – girdimasis suvokimas.
Ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų foneminė klausa ugdoma darželiuose, ypač priešmokyklinėse grupėse, o namuose augantys vaikai kartais šių įgūdžių stokoja.
Padeda eilėraščiai
Kad išmoktų skaityti, vaikas visų pirma turi suvokti, kad tam tikra raidė reiškia konkretų garsą. Svarbu, kad mažylis įsisąmonintų žodžių savitumą. Jis turi suvokti, kad, žodyje pakeitus nors vieną raidę, gaunama kita reikšmė, pavyzdžiui: karas-garas, buvo-puvo, lėlė-kėdė.
Taip pat vaikui reikia atminti, kad raidės yra rašomos tam tikra tvarka, tai yra iš kairės į dešinę ir nuo viršaus į apačią.
Pradinius įgūdžius, padedančius išmokti skaityti ir rašyti, reikia pradėti lavinti jau 4 – 6 metų vaikams. Kuo anksčiau mažasis suvoks, kad žodis susideda iš raidžių ir garsų sekos, išmoks juos išgirsti, tuo lengviau jam bus mokykloje. Tiesa, būna ir kai nereikia vaiko ruošti mokyklai, nes jis pats gerai girdi garsus ir prašo, kad jį kas nors pamokytų skaityti.
Kitiems vaikams reikia labai didelio atidumo, kad, kartojant daug kartų, suvoktų, jog panašios raidės ženklina skirtingus garsus ir reikšmę, kad žodžiai susideda iš pavienių garsų, kurie užrašomi raidėmis, pavyzdžiui, žodis „lapė” dalijamas į keturis garsus l-a-p-ė.
Mažiems vaikams tai nelengva, todėl naudinga pratinti klausytis rimuotų eilėraščių ir dainų, skaitant mokyti išgirsti atskirus garsus. Reikėtų stengtis viską atlikti žaidimo pagalba, nes tai – ne vienos dienos darbas.
Viskam reikia kantrybės, supratimo ir tolerancijos. Kuo anksčiau vaikas bus pradėtas ruošti mokyklai, tuo lengviau bus mokytojams bei tėvams ir mažiau sunkumų patirs pats vaikas.
Užsiėmimai neilgi
Lavinti foneminę klausą geriausia pradėti mokant skirti tuos garsus, kuriuos mažasis taisyklingai ištaria. Užsiėmimams kasdien galima skirti nuo 5 iki 10 minučių, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo susidomėjimą. Pasiūlykite vaikui keletą užduočių.
Visų pirma išskirti garsus iš aplinkos garsų, pavyzdžiui, atspėti, kas skambėjo, atskirti garsą „a” nuo būgno ar dūdos skambėjimo. To vaikus galima mokyti nuo 3 metų.
Vėliau reikėtų tarti keletą garsų, pavyzdžiui „a”, „o”, „u” ir paprašyti, kad vaikas, išgirdęs reikalingą garsą, suplotų rankomis.
Kai vaikas išskiria mokomuosius garsus iš garsų eilės, reikia mokyti juos atpažinti skiemenyje, o vėliau, ypač priešmokyklinėse grupėse, žodžiuose ir sakiniuose. Vaikas turėtų žinoti, kiek žodyje yra skiemenų, kokį garsą girdi jo pradžioje, o kokį gale.
Mokytis – lyg žaisti
Mokyti viso to reikia žaidimo forma. Pavyzdžiui, vaikams sakyti, kad išgirdę garsą „s”, parodytų, kaip bėga vanduo, o išgirdę garsą „ę”, pakėlę rankas į viršų, parodytų, kaip ošia medžiai.
Yra įvairių žaidimų, kurie padėtų vaikui pasiruošti mokyklai, lavintų jo girdimąjį suvokimą, smulkiąją motoriką, formuotų pradinius įgūdžius skaityti ir rašyti.
Tėvai, auklėtojai, mokytojai ir logopedai turėtų suprasti, kad su ugdytiniu, kuris blogiau rašo ar skaito, reikia papildomo darbo ir pastangų. Labai svarbu vaiką padrąsinti, paskatinti ir pagirti. Darželių auklėtojos ir logopedas turi bendrai numatyti garsinės analizės mokymą visiems metams. Tai ypač aktualu priešmokyklinėse grupėse.
Jeigu logopedams tėvai, auklėtojai ir mokytojai padės lavinti darželinukų bei pradinukų girdimąjį suvokimą, bus pasiekta žymiai geresnių rezultatų.
Laureta Chankevič,
Logopedė metodininkė