Reidus po Vilniaus statybvietes specialiai įrengtu, išklijuotu raginančiais saugiai statyti, nedirbti nelegaliai užrašais, mažuoju autobusu šiandien pradėjo grupė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Vilniaus skyriaus inspektorių.
Numatoma, kad tokie reidai vyks ir ateityje, be to, ne vien Vilniuje. Jais siekiama dar labiau atkreipti visuomenės dėmesį į nelegalaus darbo žalą, darbuotojų saugą ir sveikatą statybose, darbų vadovus, darbuotojus visapusiškiau konsultuoti konkrečiose darbo vietose, veiksmingiau perspėti dėl konkrečių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų.
Kaip po pirmojo reido teigė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Jonas Naujalis, pažeidimų apstu visais lygiais, o juos dažniausiai lemia formalus suvokimas apie darbuotojų saugą ir sveikatą. Inspektoriui dokumentuose rodoma, kad darbininkas instruktuotas pagal keliolika instrukcijų, tuo tarpu, kaip dirbti konkrečioje darbo vietoje, nemokoma, neįsitikinama, ar darbuotojas žino, kaip joje saugiai dirbti. O statyboje, kur darbo sąlygos nuolat keičiasi bei iškyla vis naujų ir kitokių pavojų, tai ypač svarbu, atkreipė dėmesį VDI pareigūnas.
Dar viena blogybė, kuri pastebėta ir šių tikrinimų metu, tai samdomos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, kurios, dažnai skirdamos didžiausią dėmesį tik dokumentacijai tvarkyti, taip pat skleidžia formalizmą – pavyzdžiui, viena iš jų, VDI skaičiavimais, Vilniuje aptarnauja apie 27 statybos įmones. Net ir didesnės statybos firmos neturi savo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, kurie gerai įsigilintų į padėtį darbo vietose.
Pasak J. Naujalio, reidų metu norima ir plačiau skleisti nuostatą, kuri įprasta Europos Sąjungos šalių praktikoje, kad užsakovas privalo dalyvauti rūpinantis darbuotojų sauga ir sveikata statybvietėse, nes jau projekte turi būti numatoma, kaip šiuos klausimus spręsti statybvietėje apskritai ir atskiruose statybos darbų etapuose. Ypač tai turėtų būti svarbu numatant kolektyvines saugos priemones (pastoliai, aptvarai ir pan.), kuriomis galėtų naudotis visos statybvietėje dirbančios organizacijos – juk dažnai vien tik šalmai, apraišai dar nėra pakankamos priemonės. Išvengiant nelaimių derinant kelių rangovų darbus labai svarbus turi būti statybų saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus vaidmuo– tuo tarpu Lietuvoje jie dirba retoje statybvietėje.
Kaip sako VDI vadovo pavaduotojas, pirmasis reidas parodė, kad dialogo forma naudinga darbų vadovams neformaliai aiškinantis reikalavimus ir skatinant patiems pastebėti bei taisyti pažeidimus, tačiau esant skaudžiais padariniais gresiantiems pažeidimams, nuolaidžiaujama nebus. Tuo labiau, kad dar dažnai pastebima, jog darbdavys akivaizdžiai ignoruoja savo pareigą – rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata. Kaip pavyzdį, jis priminė nelaimingą atsitikimą darbe Šiauliuose, kai, eidamas statomo gamybinio cecho stogu, pro plėvele uždengtą švieslangio angą nukrito ir vietoje žuvo Marijampolės UAB „Arena – interli” statybos darbų vadovas. Būtent šioje statybvietėje dar prieš savaitę, reikalaudami ištaisyti pažeidimus, inspektoriai buvo sustabdę nesaugiai ant stogo dirbtus darbus.
Mūsų šalyje, Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pernai, palyginti su 2003 metais, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe statyboje skaičius išaugo nuo 21 atvejo iki 30. Statybų sektoriuje, kur dirba apie 6 proc. visų šalies dirbančiųjų, įvyko beveik 30 proc. sunkių, net 33 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų. Šio sektoriaus įmonėse išaiškinama du kartus daugiau nei kituose sektoriuose darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimų, kas antras jose pernai žuvo neblaivus, jame taip pat dirbo daugiau nei trečdalis visų nustatytų nelegaliai dirbančiųjų.
Šiais metais, palyginti su 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu, mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius statybose išaugo trečdaliu, o sunkių – net tris kartus. Per devynis šių metų mėnesius statybose žuvo 27 darbuotojai, 50 – sunkiai sužalotų.
Valstybinė darbo inspekcija