Trojanovui lietuvių intrigos – „dzin”

Sudužusio Su-27 pilotas mūsų specialistus išvadino nemokšomis.

Į tėvynę sugrįžęs Rusijos lakūnas majoras Valerijus Trojanovas, kurio pilotuojamas lėktuvas rugsėjo 15 dieną sudužo Šakių rajone, apie įvykį nenoriai pasakoja ir savo šalies žurnalistams, išsisukinėja nuo keblių klausimų.

Vienas iš pirmųjų pokalbį su Maskvoje atsidūrusiu lakūnu išspausdino Rusijos dienraštis „Izvestija”.

– Valerijau, kaip atsitiko, kad atsilikote nuo saviškių?

– Žinote, tai labai platus klausimas. Nelengva į jį paprastai atsakyti. Be to, mūsų komisija dar šį įvykį tiria. Jie tikrina įvairias versijas.

Ką aš jums galiu pasakyti? Skridome, skridome maršrutu. Na, tai buvo toks paprastas skrydis. Jis buvo visiškai nesudėtingas.

– Tai tuo labiau neaišku, kodėl taip nutiko?

– Štai komisija ir bando tai išsiaiškinti.

– Kada supratote, kad lėktuvas krinta?

– Degalai baigėsi. Tai tas pats kaip automobilyje – jis tokiu atveju irgi nustoja važiuoti.

– Jūsų lėktuvas pradėjo pamažu leistis?

– Ne, juk jame buvo pilotas… Aš juk nemečiau vairalazdės, valdžiau lėktuvą, kiek galėjau. Man rūpėjo, kad jis nenukristų ant pastatų ir žmonių.

– Kai nusileidote parašiutu, jau žinojote, kur nukrito jūsų lėktuvas?

– Aš jį mačiau. Ten nebuvo nei pastatų, nei žmonių.

– O kas jums tuo metu labiau rūpėjo, ar kad krintantis lėktuvas nesužalotų žmonių, ar slaptos sistemos kodų sunaikinimas?

– Galima, aš jums atsakysiu griežtai? Konstruktoriai nėra kvailiai ir viską daro patikimai. Būna situacijų, kai lakūnas nespėja paspausti kažkokio mygtuko. Todėl numatytas automatinis informacijos ištrynimas. Kaip jau minėjo ir mūsų gynybos ministras, sistemos programinė įranga visą informaciją sunaikina.

Tai, kad liko sveikos visos veržlės ir kniedės – niekam neįdomu. Aš nežinau, kodėl apie tai daug buvo kalbama. Čia lietuvių pusė bangas kėlė. Jie rado tą bloką, kuris niekam neįdomus.

Galima tik daryti išvadą, kad lietuvių kvalifikacija šioje srityje yra prasta.

– Kada jūs suvokėte, kad skrendate virš svetimos teritorijos?

– Jeigu aš tai būčiau suvokęs, nekalbėtumėme apie orientacijos praradimą.

– Todėl nusileidęs pirmiausia paskambinote tarnybos draugams?

– Aš jiems paskambinau ir pasakiau, kad esu gyvas bei sveikas.

– Kiek laiko bandėte suvokti savo skridimo vietą? Tai truko minutes ar valandą?

– Tarkime, kelias dešimtis minučių.

– Tuo metu buvote ramus ar pradėjote panikuoti?

– Nepanikavau, bet jaudinausi. Tokiose situacijose nesijaudina tik kvailiai. Juk čia – ne automobilis, kuriame baigėsi benzinas ir išlipus galima paklausti, kur artimiausia degalinė.

– Žmonai jūs pats paskambinote, ar jai apie įvykį pranešė tarnybos draugai?

– Jai pranešė, kad aš katapultavausi. Bet ir pats paskambinau.

– Kas prie jūsų priėjo, kai nusileidote?

– Pirmiausia – vietiniai žmonės. Paskui atvyko policija ir nuvežė mane į komisariatą. Vėliau nugabeno į Vilnių. Kai supratau, kad esu Lietuvoje, iš karto pradėjau galvoti, kaip susisiekti su ambasada.

– Kada pasirodė ambasados atstovas?

– Jis netrukus atvyko į komisariatą ir visada buvo šalia. Tai buvo mūsų karinis atašė.

– Kiek laiko jus pirmą kartą tardė Generalinėje prokuratūroje?

– Gal keturias valandas.

– Buvo pranešama, kad jūs keitėte savo parodymus.

– Na, gal ir keičiau… Esu kariškis ir kai kurios informacijos atskleisti negaliu. Rašykite taip: užmiršo, o vėliau prisiminė.

– Gal žinote, kieno iniciatyva pas jus buvo atvežta žmona Olga?

– Tuo pasirūpino Gynybos ministerija. Na, ir jai pačiai tai labai rūpėjo. Ji atvažiavo, kad palaikytų mane morališkai ir fiziškai. Turiu galvoje, kad ji – medikė.

– Vienoje katastrofos versijoje teigiama, kad dėl jos kaltas piloto nepatyrimas, nes vietoje 150 skraidymo valandų jūs ore šiemet buvote tik 30. Ar tai tiesa?

– Skraidymo valandos čia niekuo dėtos. Aš tiek naikintuvais skraidžiau, kad galiu įvykdyti bet kokią užduotį.

– Ar yra kokios taisyklės, kada galima iš lėktuvo katapultuotis?

– Pagal instrukciją iš lėktuvo galiu šokti tada, kai užgęsta varikliai.

– Ar žinote, kad dėl šio incidento iš pareigų buvo atleistas Lietuvos karinių oro pajėgų vadas?

– Žinau, apie tai pranešė Lietuvos žiniasklaida, bet jie teigė, kad su šiuo įvykiu tai nesiejama. Kita vertus, manęs tai visiškai nedomina. Jų intrigos man „dzin”.

– O koks dabar jūsų požiūris į Lietuvą?

– Jokio požiūrio. Man svarbi tik Rusija.

– Žodis „Lietuva” jums kelia teigiamas ar neigiamas emocijas?

– Jokių. Lietuva kaip Lietuva.
„Ekstra žinios”