Spūstys gatvėse tapo Klaipėdos nelaime.
Specialistai laužo ietis diskutuodami, kas išvaduotų uostamiestį nuo šios bėdos. Savivaldybės valdininkai pasiūlė brangiausią ir ilgiausią spūsčių šalinimo variantą.
Spūstys ėmė nervinti
Klaipėdos vairuotojai kasdienėse spūstyse sugaišta nemažai laiko ir išeikvoja nervų, tuščiai degina brangų kurą. Gydytojai tvirtina, kad dėl nuolatinių kamšačių vairuotojams kyla stresų.
Didžiausios spūstys 7.30-8.30 ir 18-19 valandomis susidaro Šilutės plento sankryžose su Baltijos pr., Mokyklos g. bei Herkaus Manto ir P.Lideikio gatvių rajone.
„Problemos nesupras gyvenantys centre ir kasdien nevažinėjantys Šilutės plentu, – sakė vairuotojas Antanas Ažubalis. – Mes jau pavijome Vilnių, nes namo grįždami spūsties valandomis sugaištame dvigubai ilgiau, negu savaitgaliais.”
Kalbos, jog reikia gelbėti miestą nuo didėjančių spūsčių, bevertės, kol nerekonstruotos miesto žiedinės sankryžos. Visos grūstys susidaro prie žiedų, kurių mieste yra penki.
Daugiausiai problemų kelia dvi žiedinės sankryžos: didžiausia Baltijos pr. ir Šilutės pl., dar vadinama vartais į miestą, ir viena mažiausių, esančių Šilutės pl., Tilžės ir Mokyklos g.
Šviesoforai neišgelbės
Savivaldybėje nuolat ir karštai diskutuojama kamšačių likvidavimo tema. Vieni siūlo problemiškiausiame žiede (Šilutės pl. ir Baltijos pr.) įrengti šviesoforus kiekvienoje eismo juostoje – tai didina pralaidumą.
Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus mano, kad tokia rekonstrukcija – tik lėšų švaistymas: „Aš – už brangesnį projektą, kuris galiausiai pasirodys pigesnis. Vietoje žiedinės sankryžos reikia statyti dviaukštį viaduką”.
Valdininko nuomone, tokio didelio projekto bus galima imtis tik 2006 metais. Realiai viadukas gali būti pastatytas tik 2009-2010 metais. Visą tą laiką vairuotojai turės kęsti spūstis.
A.Šimkus nesutiko, kad galima apsiriboti tik žiedinių sankryžų rekonstrukcija: „Nedidelė rekonstrukcija (šviesoforai kiekvienoje žiedo eilėje) padėtį pagerins tik trumpam”.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Prižgintas sakė, kad jau lapkričio pradžioje Ūkio komitetui bus perduota žiedinių sankryžų rekonstrukcijos medžiaga, kurią turės svarstyti miesto tarybos nariai. Šio komiteto pirmininkas Benediktas Petrauskas pasisakė už kuo greitesnę žiedų rekonstrukciją.
Viadukui Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžoje prireiks ne mažiau kaip 20 mln. litų.
Kita problema, lėtinanti grūsčių prie žiedinių sankryžų problemos sprendimą, – neišspręstas teritorijų planavimas Šilutės pl. ir Baltijos pr. rajone.
Vietoj vejos – juosta
Spūstims kitame probleminiame Šilutės pl., Mokyklos ir Tilžės g. žiede panaikinti reikia minimalių lėšų.
Čia grūstys susidaro todėl, kad į sankryžą iš plento pusės veda trys eismo juostos, o pačiame žiede jų yra tik dvi. Reikia sumažinti žiedą, vietoje vejos įrengti trečią eismo juostą. Specialistai pataria pridurti ir kelias papildomas trečios eilės juostas sukantiems į dešinę iš Mokyklos, Tilžės g.
Tačiau savivaldybė nesiima įgyvendinti šio projekto.
Tyrinėtojų nuomone, daugumos Klaipėdos gatvių pralaidumas – 40-45 proc. Taip yra todėl, kad kelkraščiuose stovi automobiliai, kuriems pristigo vietos ankštuose kiemuose.
„Norint padidinti gatvių pralaidumą, reikia išspręsti automobilių stovėjimo reikalus”, – sutiko E.Prižgintas. Eismo organizavimo specialistai ne kartą sakė, jog reikia statyti automobilius tuščiose vaikų žaidimų aikštelėse ir apleistose vejose. Miesto valdžia kol kas nepalaikė specialistų iniciatyvos.
Mokslininkai tik stebi
Dar 2003 metais Vilniaus Gedimino technologijos universiteto (VGTU) mokslininkai Klaipėdos savivaldybės užsakymu ištyrė transporto plėtros galimybes uostamiestyje.
Jie nustatė, kad mūsų miesto gatvių efektyvumas – tik 27 proc.
Pralaidumą mažina pėsčiųjų perėjų gausa, tarpusavyje vieninga sistema nesusieti šviesoforai. Mūsų gatvės siauros, žiedinės sankryžos neįveikia mašinų srautų. Mokslininkai siūlė mažinti galimybę sukti į kairę – šį manevrą siekiantys atlikti automobiliai taip pat sukelia grūstis.
Pasak savivaldybės Transporto tarnybos vedėjo Sauliaus Gudavičiaus, VGTU mokslininkai savo tyrime neaptarė žiedinių sankryžų mažinimo ar dviaukščių viadukų statybos.
VGTU specialistai priėjo prie išvados – pavienės karštligiškos rekonstrukcijos spūsčių problemos neišspręs. Būtinas naujas, kompleksinis požiūris.
Kol miesto savivaldybė nesukurs vieningos pralaidumo didinimo sistemos – nuo visų gatvių „žaliosios bangos”, visų žiedų platinimo iki ketvirtos transporto magistralės uosto reikmėms įkūrimo mirusioje Nemuno gatvėje, – Klaipėdos vairuotojai dar 5-10 metų pasmerkti kamuotis spūstyse.
Valerijus Rajevskis