Sveikatos apsaugos ministerija susizgribo imtis priemonių, kad Lietuvoje sulaikytų medikus, pasiryžusius sotesnio kąsnio ieškoti svetur: keliami atlyginimai, gerinamos darbo sąlygos. Siekiant užpildyti jau dabar šalies provincijoje jaučiamą gydytojų deficitą, didinamas studentų priėmimas. Tačiau rezultatus pajusime tik po kelerių metų.
Negana to, milijonai litų, kuriuos investuojame į gydytojų ir slaugytojų rengimą, teka į Vakarus. Turtingos Europos valstybės gerai paruošė matematikos pamokas: apskaičiavo, kad kur kas pigiau importuoti specialistus iš mūsų, nei rengti patiems. Vieno gydytojo parengimas Lietuvoje kainuoja apie 50 tūkst. litų.
Rajonuose – kritinė padėtis
Premjero visuomeninis patarėjas Jonas Kairys konstatuoja, kad dėl medikų trūkumo pas specialistus susidaro didelės ligonių eilės. Ypač trūksta siaurų specializacijų konsultantų.
„Daug jaunų specialistų išvažiuoja dirbti į užsienį. Kauno medicinos universiteto atlikto sociologinio tyrimo duomenimis, net 60 proc. gydytojų rezidentų nesirengia likti Lietuvoje”, – sako patarėjas. Jam dažnai tenka važinėti po apskričių sveikatos priežiūros įstaigas, todėl gerai žino problemas: „Ten tikras specialistų konsultantų badas. Ukmergės, Molėtų rajonuose dar kokį vieną neurologą visam rajonui rasi – ir tas jau garbingo amžiaus, o, pavyzdžiui, endokrinologo – nė vieno. Ligoniai priversti važiuoti į apskričių centrus ir kitus didesnius miestus. Tačiau, pavyzdžiui, Telšių apskritis specialistų konsultantų beveik nebeturi, Tauragės – taip pat”.
Vienintelis šios problemos sprendimo būdas – nuoseklus atlyginimų kėlimas, kol jie pasieks Europos lygį. Gydytojai turėtų gauti po 3,5 – 4 tūkst. litų, o slaugytojai – 1,7 tūkst. litų. Ar tai paskatins jaunus specialistus vykti į rajoną? „Kažin”, – abejoja J.Kairys. „Nejaugi grąžinti sovietinių laikų metodą, kai reikėdavo mokslus baigusiems kelerius metus priverstinai pagal paskyrimą atidirbti. Neįsivaizduoju šito”.
Pasak premjero patarėjo, neturėdami kitos išeities rajonų gydymo įstaigų vadovai vilioja iš didžiųjų miestų specialistus į rajonus konsultuoti ligonių šeštadieniais ir sekmadieniais. Penkias dienas sostinėje dirbę kai kurie gydytojai, norėdami papildomai užsidirbti, savaitgaliais važiuoja į Molėtus, Širvintas ir priima pacientus.
Tikisi suvaldyti migraciją
Nuo Lietuvos narystės ES pradžios Sveikatos apsaugos ministerija yra išdavusi per 400 pažymų norintiems išvykti dirbti į kitas šalis įvairių specialybių medikams. „Gydytojų ir slaugos specialistų migracijos tempai, siekiantys apie 3 proc., atitinka mūsų dar prieš kelerius metus teiktas prognozes”, – aiškina sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga.
Ši problema ministrui nekelia didelio nerimo, nes, jo įsitikinimu, keliant atlyginimus ir gerinant darbo sąlygas, migracijos srautus įmanoma valdyti. Pasak ministro, pastaruoju metu jaučiamas ir atvirkštinis procesas: gydytojai, padirbėję kitose šalyse, jau sugrįžta į Lietuvą. Atrodo, pro ministerijos langą žvelgiant Ž.Padaigai nesimato, kas dedasi rajonuose.
„Ilgą laiką nebuvo ženklių pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje ir tai lėmė medicinos darbuotojų nusivylimą. Tačiau šiemet pradėtas atlyginimų didinimas parodė, kad esame pasirengę investuoti į žmones, į darbo sąlygų gerinimą. Manau, kad sugebėsime įtikinti medikus, kad verta likti Lietuvoje. Juolab kad išvykti svetur nėra lengva. Iliuzijos, svajonės ne visuomet tampa realybe”, – svarsto ministras.
Gydytojų trūkumo problemą tikimasi spręsti, toliau vykdant sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizaciją – mažinant ligoninių skaičių, stiprinant ambulatorinę grandį ir plėtojant jos teikiamas paslaugas bei derinant institucinę reformą su labai tiksliu žmogiškųjų išteklių planavimu.
„Parengti mediką užtrunka ilgai, todėl planai turi būti ilgalaikiai ir nuoseklūs, staigūs pokyčiai sprendžiant vienadienes problemas gali tik pakenkti. Prieš ketverius metus ėmėmės iniciatyvos, pavyko įtikinti Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijas, jog reikia didinti studentų priėmimą. Tačiau rezultatus pajusime tik po 7 metų. Per šį laikotarpį laukia nelengvas uždavinys paslaugų sektorių priderinti prie kintančių žmogiškųjų išteklių”, – sako Ž.Padaiga.
Jo duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų: anesteziologų, chirurgų, radiologų.
Meta studijas ir keičia profesiją
Sveikatos apsaugos ministro padėjėja Liudvika Starkienė tikina, jog medikų migracija nėra didžiausia problema. Nemažai gydytojų yra pensinio amžiaus ar prie jo artėja. Mažėja jaunų žmonių, besirenkančių šią profesiją. Kai kurie „pasuoja” studijų metu, įsitikinę, kad darbas sunkus ir atsakingas, prestižas menkas, o alga ir sąlygos ne tokios jau geros. Daugėja medicinos, slaugos, visuomenės sveikatos studijų nebaigusių, pasimokiusių tik dvejus trejus metus skaičius.
Nemažai gydytojų keičia profesiją. Vien tik didesnės algos bei pažadai tai nuosekliai daryti ateityje jų nesulaikys. Vykdant įstaigų restruktūrizaciją sutaupomų lėšų dalis skiriama patalpoms atnaujinti, dėl to gerinamos darbo sąlygos. Numatoma nemažai investuoti į modernių bendrosios praktikos gydytojų kabinetų įrengimą.
Diegiamas projektas „e.sveikata”, leisiantis gydytojams sutaupyti apie trečdalį laiko, gaištamo su dokumentacija, daugiau dėmesio skirti ligoniams, atversiantis priėjimą prie informacijos šaltinių ir keitimąsi ja.
„Visas šis priemonių kompleksas turėtų paskatinti gydytojus dirbti pagal specialybę. Kol jas įgyvendinsime, taip pat nelaukiame rankų sudėję. Šiemet ministerija parengė priėmimo į rezidentūrą rekomendacijas universitetams, atsižvelgdama į sritis, kuriose labiausiai jaučiamas medikų trūkumas. Tikimės, kad į jas bus atsižvelgta. Ypač trūksta šeimos gydytojų, jų reikia rengti daugiau”, – aiškina L.Starkienė.
Kas mus gydys, kol bus parengta jaunų gydytojų? Gal indai ar baltarusiai? Ministerijos duomenimis, licencijų svetimtaučiams nuolatos praktikuoti Lietuvoje yra išduota vos keletas. Dažniau suteikiamas leidimas Lietuvoje atlikti kai kurias procedūras. Pavyzdžiui, specialistai iš JAV ar Jungtinės Karalystės atvyksta, išoperuoja keletą ligonių ir vėl išvyksta.
Pastaruoju metu pasigirsta kalbų, ypač iš rajonų ligoninių vadovų, kad niekaip neįstengdami surasti trūkstamų specialistų Lietuvoje jie jau galvoja apie galimybę pasikviesti jų iš Baltarusijos ar Kaliningrado.
Importuoja be sąžinės graužimo
Latvijos sveikatos apsaugos ministerija nuo narystės ES pradžios 211 medikų, susirengusių dirbti svetur, išdavė dokumentus. 2004 metais atliktas tyrimas parodė, kad apie 5,4 proc. Estijos sveikatos sistemos darbuotojų turi rimtų ketinimų išvažiuoti dirbti į užsienį. Lietuvoje tokių yra 3,4 proc. Lenkijoje 10,4 proc. medikų savo ateitį sieja su užsienio šalimis, Čekijoje – 15,6 proc., o Vengrijoje net 24,7 proc.
Edinburgo Karalienės Margaretės universiteto profesorius Džeimsas Bjukenas sako, kad Lietuva kartu su kitomis ES naujokėmis niekaip neišvengs medikų nutekėjimo: „Jiems atsivėrė visa ES darbo rinka ir, ieškodami geresnio atlyginimo, palankesnių darbo sąlygų, karjeros ir profesinio tobulėjimo galimybių, stabilumo, žmonės vyksta į turtingesnes valstybes”.
D.Bjukenas pataria per daug nesukti galvos dėl to, kaip sulaikyti išvykstančiuosius, o pasirūpinti, kuo juos pakeisti. Ypatingą svarbą įgauna žmogiškųjų išteklių planavimo strategija. Apie tai Vilniuje diskutavo Baltijos šalių sveikatos politikai ir tarptautiniai ekspertai.
„Jungtinė Karalystė apie 1990 metus padarė klaidą, neskyrusi pakankamai investicijų medikams parengti ir mokyti. Tai lėmė jų trūkumą. Kita problema, kad vyriausybė ėmė stipriai plėtoti sveikatos sistemą, dėl to medikų poreikis dar labiau išaugo”, – pasakoja ekspertas.
Nebeliko nieko kito, kaip importuoti juos iš kitų šalių, pirmiausiai – iš praeityje istoriškai susijusių su Jungtine Karalyste valstybių Indijos ir Filipinų, vėliau iš Vokietijos. Pastaraisiais metais jų gretas papildo medikai iš Baltijos šalių. Šiame procese D.Bjukenas neįžvelgia nieko blogo: „Taip pigiau ir greičiau, nei investuoti į savų rengimą. Vienintelis trūkumas, kad tai sukelia jų deficitą gimtosiose šalyse”.
Šiuo metu apie 40-60 proc. gydytojų, pradedančių praktikuoti Jungtinėje Karalystėje, sudaro atvykėliai iš svetur. Šios šalies sveikatos sistemoje pluša ir apie 40 – 50 proc. iš kitų valstybių atvykusių slaugos specialistų. „Tai rodo, kaip mes esame priklausomi nuo užsienio šalių”, – konstatuoja specialistas.
Pasak D.Bjukeno, dar viena nauja tendencija – iš kitų šalių savaitgaliais konsultuoti ar operuoti ligonių atvykstantys specialistai: „Tai sudaro jiems galimybes laisvu nuo pagrindinio darbo laiku papildomai užsidirbti, juolab kad susisiekimas dabar toks geras, o lėktuvo bilietai pigūs. Manau, kad šį kelią rinksis vis daugiau medikų, dabar jų daugiausiai sulaukiame iš Vokietijos”.
Gydytojus ir slaugos specialistus iš Lietuvos, kitų Baltijos šalių bei naujų ES narių gerais atlyginimais, patraukliomis socialinėmis garantijomis, karjeros galimybėmis vilioja ir Airija, Danija, Norvegija, kur medikų taip pat trūksta.
Giedrė Budvytienė