Diplomas už delspinigius

Baigtos studijos aukštojoje mokykloje, sėkmingai išlaikyti egzaminai ir net sumokėti solidūs mokesčiai už mokslą dar negarantuoja ilgai laukto diplomo.

Netikėta skola

Kaunietė Regina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) šių metų pavasarį baigė teisės studijas Kauno verslo kolegijoje, kur neakivaizdžiai mokėsi ketverius metus.

Birželio pabaigoje moteris tikėjosi gauti aukštojo (neuniversitetinio) mokslo diplomą, tačiau jo iki šiol neturi, nes, kaip paaiškėjo, liko skolinga aukštajai mokyklai.

„Pirmuosius dvejus metus už teisės studijas mokėjau laiku. Per metus turėjau sumokėti beveik 3 tūkst. litų. Vėliau iškilo finansinių sunkumų, todėl trečiaisiais studijų metais parašiau prašymą leisti įmokas mokėti dalimis”, – „Kauno dienai” pasakojo buvusi kolegijos studentė, kuri už mokslą dalimis mokėjo ir paskutiniaisiais studijų metais.

Artėjant mokslo metų pabaigai, o kartu ir diplomo įteikimo ceremonijai, Regina, kaip ir kiti studentai, turėjo gauti atsakingų darbuotojų parašus atsiskaitymo lapelyje. Buhalterijoje moteris buvo informuota, jog už studijas liko nesumokėjusi 100 litų.

„Kai nešina 100 litų atėjau į buhalteriją, netikėtai išgirdau, kad esu skolinga dar 313 litų. Paaiškėjo, kad tai – delspinigiai už neva pavėluotus sumokėti mokesčius”, – tvirtino pašnekovė.

Atsakymo nesulaukė

Moteris teigė, jog priskaičiuoti delspinigiai jai buvo itin netikėta ir nemaloni naujiena, kurią ji išgirdo prieš pat diplomų įteikimo ceremoniją.

Buhalterijoje ji sužinojo, jog jos prašymas mokėti įmokas dalimis buvo gautas tik rudens semestre, tad delspinigiai susikaupė studentei vėluojant sumokėti mokesčius per pavasario semestrą.

Kaunietė įrodinėjo siuntusi prašymą faksu, vėliau pristačiusi originalą, tačiau per daug nesijaudino nesulaukusi iš kolegijos jokio atsakymo, nes pagalvojo, jog tai tėra formalumas.

„Prieš diplomų įteikimo ceremoniją kreipiausi į kolegijos vadovybę prašydama perskaičiuoti delspinigius, kurie man yra didelė suma, tačiau atsakymo nesulaukiau”, – teigė Regina, kuriai diplomas taip ir nebuvo įteiktas.

„Apmaudu, kad aukštoji mokykla, kuriai sumokėjau beveik 12 tūkstančių litų, nėra linkusi daryti nuolaidų ir net nesileidžia į jokias kalbas. Matyt, tikėjosi, kad, paklojusi tokią nemažą sumą, aš nebesismulkinsiu ir sumokėsiu dar kelis šimtus delspinigių”, – svarstė buvusi studentė.

Vis dėlto Regina prisipažino nesigilinusi į sutarties sąlygas ir nežinanti, kokio dydžio delspinigiai joje buvo numatyti.

Skolininkai nepageidaujami

Tryliktus metus veikiančios Kauno verslo kolegijos direktorė Eugenija Vagnerienė, išgirdusi buvusios studentės pretenzijas, neslėpė nuostabos.

Anot jos, visi aukštosios mokyklos studentai yra supažindinami su sutarčių sąlygomis ir žino, kada turi būti sumokėtos įmokos už studijas ir kokios sankcijos gresia skolininkams.

„Esame nevalstybinė aukštoji mokykla, kuri pati save finansuoja. Todėl esame suinteresuoti, kad studentai neliktų įsiskolinę, nors tokių atvejų buvo pasitaikę pirmaisiais mūsų darbo metais, kai diplomus gavę asmenys vengdavo padengti skolas ir susigalvodavo įvairiausių priežasčių. Vėliau nustatėme griežtą tvarką, kad bibliotekai ar buhalterijai skolingas asmuo, jau nekalbant apie akademinius įsiskolinimus, negali gauti diplomo”, – aiškino įstaigos vadovė.

Kauno verslo kolegijoje yra numatytas metinis mokestis, kurį studentai gali mokėti visą iš karto arba dalimis kas semestrą arba net kas mėnesį. Šiuo metu studijos dieniniame skyriuje per metus kainuoja 3900 litų, o neakivaizdiniame – 2860 litų.

„Atsižvelgdami, kad pas mus mokosi ne tik turtingų tėvų vaikai, bet ir našlaičiai, nereikalaujame sumokėti iš karto visą mokestį metams į priekį. Tačiau nė vienas besimokantis asmuo nėra atleidžiamas nuo mokesčio. Atsiradus finansinėms problemoms, studentui tereikia parašyti prašymą ir išdėstyti motyvus. Prašymus svarstome, ir iki šiol jie visi būdavo patenkinti, nustačius tokią įmokų mokėjimo tvarką, kuri yra patogiausia. Studentai įsipareigoja laikytis tokio grafiko, ir visi žino, kad pavėlavus jiems teks mokėti delspinigius”, – tvirtino direktorė.

Prevencijos priemonės

Minėtu atveju buhalterija buvo gavusi Reginos prašymą atidėti įmokas rudens semestrui.

Dokumentai liudija, kad studentė tvarkingai mokėjo pagal grafiką, tačiau semestrui baigiantis liko skolinga 200 litų, nuo kurių kasdien imti skaičiuoti delspinigiai.

E.Vagnerienė patvirtino, jog su kauniete pasirašytoje sutartyje buvo numatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai, apie kurių skaičiavimą studentė turėjo žinoti dar rudenį.

Kolegija nebuvo gavusi Reginos prašymo atidėti įmokas paskutiniajam semestrui, todėl, studentei mokant mokestį ne iš karto, o dalimis, kiekvieną pavėluotą dieną augo ir delspinigiai.

„Nėra jokių abejonių, kad studentė žinojo apie skaičiuojamus delspinigius, nes buhalterijos darbuotojai nuolatos informuoja apie įsiskolinimus. Tai skelbiama ir skelbimo lentose. Tačiau kolegija – ne turgus, nuolaidų skolininkams nėra daroma”, – teigė aukštosios mokyklos vadovė ir pridūrė, kad iki šiol vos keletas studentų mėgino reikšti pretenzijas dėl skaičiuojamų delspinigių.

Ji pripažino, kad sutartyse numatyti delspinigiai nėra maži: „Delspinigiai yra suderinti su steigėju ir tai nėra priemonė susirinkti papildomų pajamų, o prevencija stabiliai gauti įmokas, be ko kolegija negalėtų vykdyti savo funkcijų”.

Derybų objektas

Kauno verslo kolegijos numatyti delspinigiai iš tiesų yra daugiau kaip 10 kartų didesni nei jų dydį už nesumokėtus ar pavėluotai sumokėtus mokesčius yra nustatęs finansų ministras.

Nuo šių metų spalio 1-osios delspinigių dydis siekia 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną nuo nesumokėtų mokesčių. Ankstesniais metais oficialus tokių netesybų dydis buvo 0,04-0,05 proc.

„Kauno dienos” kalbinti juristai vienbalsiai teigė, jog šalių sutartyse gali būti numatyti ir didesni delspinigiai. Civilinis kodeksas numato, kad jeigu delspinigiai yra neprotingai dideli, juos gali sumažinti teismas. Tačiau teisme bus vertinamas ir tas faktas, jog delspinigiai yra susitarimo reikalas, o jų dydis buvo nurodytas sutartyje, su kuria susipažino ir kurią pasirašė abi šalys.

Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Aukščiausiasis Teismas, kuris pabrėžė, kad „šalys yra laisvos susitarti dėl kitokių, nei nurodyta įstatyme, delspinigių dydžio”.

Tad tiek valstybinių, tiek nevalstybinių švietimo įstaigų studentams, mokantiems už mokslą, pravartu dažniau žvilgtelėti į sutartis ir prisiminti sąlygas, kad šios vėliau neapkartintų santykių su savąja Alma Mater.

Lina Navickaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.