Klaipėda semsis Europos uostų patirties

Siekdama pritraukti kuo daugiau vadinamųjų kruizinių ir kitų užsienio turistų, Klaipėda galėtų pasinaudoti Italijos miesto Genujos patirtimi. Dar maždaug prieš dešimtmetį buvęs visiškai industrinis uostas atsiveria turistams ir iš jų vien mokesčių pavidalu sulaukia per 30 mln. eurų kasmet.

Šiuo metu Klaipėdos uostas dalyvauja Europos Sąjungos INTERREG III B finansuojamame projekte „Port-Net“, kuris vienija 20 uostų iš 13 senų ir naujų ES valstybių bei Rusijos.

Projektas suskirstytas į keturis darbo barus. Klaipėda dalyvauja viename iš jų – „Uostas ir žmonės“ – kartu su Rygos, Talino, Hamburgo, Genujos, Maltos, Ipsvičo ir kitais uostais. „Port-Net“ skatina uostus perimti naudingą vienas kito patirtį. Dalyvių susitikimai per 3 metus bus rengiami kiekviename iš projekte dalyvaujančių uostų.

Iš rugsėjo pabaigoje Genujoje vykusios konferencijos „Uostai ir regioninis turizmas“ grįžusios projekto atstovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Marketingo skyriaus viršininkės Linos Gudelionytės-Gylienės teigimu, darbo grupėje buvo pasiūlyta 2006-2007 metais padaryti kruizinių turistų apklausą. Būtų galima remtis Genujoje kasmet daromų apklausų metodika ir parengtu klausimynu, kuris esąs labai apgalvotas ir išsamus. Pritaikius klausimyną Klaipėdai ir padarius apklausą rezultatai būtų lyginami su gautaisiais kituose uostuose.

Trūksta turistų atsako

Genujoje kasmet apklausos daromos 200-300 kruizinių laivų – sužinoma, kokių šalių turistai dažniausiai lankosi, ko jie pageidauja, kam išleidžia pinigus, ir miestas taikosi prie jų.

Anot L. Gudelionytės-Gylienės, pastebima, kad turistų amžius jaunėja, nes kelionės darosi „įkandamos“ daugeliui. Apie 60 proc. apsilankančiųjų Genujoje yra 30-60 metų amžiaus, vyresnių – tik 20 proc. Per dieną kruiziniu laivu atvykęs amerikietis išleidžia apie 46 eurus, neskaičiuojant ekskursijų, britas – 27, italas – 20. Vidurkis – 28 eurai.

Kruiziniais laivais į Genują atplaukia keli šimtai tūkstančių turistų per metus ir mieste palieka apie 3 mln. eurų neskaičiuojant ekskursijų bei maisto.

Beje, anot L. Gudelionytės-Gylienės, jie ten galėtų išleisti ir daugiau, tačiau nėra kur – laivai dažniausiai atplaukia sekmadienį, kai nedirba jokios parduotuvės.

Sužinojus, kur ir kiek turistai praleidžia laiko, kada grįžta į laivą galima jiems tinkamu laiku pasiūlyti dar ekskursijų, paplaukiojimų laivais ir pan.

Apklausoje turistai įvertina ir miesto švarą, saugumą bei kitus svarbius veiksnius.

Tokios apklausos Genujoje daromos kasmet nuo 2002-ųjų, rezultatai lyginami, o Kruizų centras yra orientuotas ištaisyti atsirandančius trūkumus.

Tiesa, dėl tokio tyrimo Klaipėdoje ir kituose projekte dalyvaujančiuose uostuose sprendimas dar nepriimtas, apie tai bus kalbama gruodžio mėnesį Rygoje. Tokio empirinio tyrimo Klaipėdai labai reikėtų, nes, anot L. Gudelionytės-Gylienės, kol kas atsako iš kruizinių turistų neturime.

Istorija panaši

Pasak L. Gudelionytės-Gylienės, būtent iš Genujos Klaipėda galėtų perimti ypač daug patirties, nes šie uostai panašūs.

„Genujos uosto istorija panaši į Klaipėdos – tai buvo krovininis industrinis uostas, žmonės negalėjo prieiti prie vandens, bet jau 10 metų vyksta transformacija. Uosto dalis prie senamiesčio tampa turistams skirta vieta – muziejai, kavinės“, – sakė L. Gudelionytė-Gylienė.

Genuja, kaip ir Klaipėda, nėra municipalinis uostas – jo valdymas, anot L. Gudelionytės-Gylienės, dar sudėtingesnis, interesų susikerta daugiau.

Per metus Genujoje perkraunama apie 60 mln. tonų krovinių, 1,6 mln. konteinerių – keliskart daugiau nei Klaipėdoje.

„Pagrindinis Genujos kruizinio turizmo taškas – akvariumas. Tiesa, ekspozicija ten didesnė nei mūsų Lietuvos jūrų muziejuje, tačiau mūsiškis bent jau man yra įdomesnis. Ten akvariumas įsikūręs buvusioje laivų statykloje, aplinka nėra tokia įdomi, kaip pas mus. Be to, ten nebuvo vėžlių, eršketų, kas yra pas mus. Delfinų šou ten nerengiami, nes akcentuojama ekologinė pozicija – pasisakoma už natūralų santykį su gyvūnais. Tiesa, jie norėtų turėti delfinų terapiją, tačiau mano, kad tai labai brangu“, – pasakojo L. Gudelionytė-Gylienė.

Jos teigimu, reikėtų ir mūsų muziejų pateikti geriau, labiau išreklamuoti. Genujos akvariumas, apie 2 mln. eurų kasmet išleidžiantis reklamai, didelio susidomėjimo sulaukia galbūt ir todėl, kad Viduržemio jūros regione yra vienintelis, tačiau mūsų regione Lietuvos jūrų muziejus taip pat esąs vienintelis.

Beje, Genujos akvariumas yra privatus ir visiškai išsilaiko. Bilietas į jį suaugusiajam kainuoja 13 eurų, vaikui – 8. Per metus ten apsilanko 1,5 mln. žmonių. Daug dėmesio skiriama plėtrai.

Pasak L. Gudelionytės-Gylienės, šio miesto patirtis rodo, kad turizmas yra perspektyvu. Vien iš atvykstančių turistų į miesto biudžetą mokesčių pavidalu patenka kasmet apie 34 mln. eurų.

„Tai – valstybės politika transformuoti miestą į turistinį. Be to, italai labai aktyvūs teikdami paraiškas ir gaudami pinigus iš ES fondų. Miesto valdžios atstovas ten taip pat pabrėžė, kad miesto planavimo politika labai agresyvi – bet koks projektas vertinamas per turizmo prizmę, o pinigų jiems įgyvendinti gaunama iš ES“, – pastebi KVJUD atstovė.

Turistų padeda pritraukti ir europinio lygio renginiai – Genuja praėjusiais metais buvo paskelbta Europos kultūros sostine. To siekti galėtų ir Klaipėda. Taip pat būtų galima svarstyti turistinio uosto plėtros galimybes Šventojoje pritraukiant ES lėšas.

Giedrė Norvilaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.