Šeštadienį Klaipėdos senajame turguje šurmuliavo smagi ekologinių produktų mugė „Ekologiškas maistas – sveika ir laiminga šeima”. Be cheminių trąšų išaugintomis daržovėmis, vaisiais, uogomis, arbatžolėmis, medumi, kiaušiniais, pieno ir duonos gaminiais prekiavo ūkininkai iš visos Žemaitijos.
Buvo galima įsigyti ir tautodailininkų darbų, gražių rudeniškų puokščių, suvenyrų. Mugėj netrūko atrakcijų: koncertavo kaimo kapelos, buvo demonstruojami senieji kaimo amatai: mušamas sviestas, iš molio lipdomos puodynės, drožinėjamas medis.
Miestiečiai pasiilgę kaimiškų gėrybių
Prie šventiškai papuoštų prekystalių prekiaujantys ūkininkai neslėpė geros nuotaikos. Daugelis buvo pasipuošę lininėmis prijuostėmis, išradingai susidėlioję savo produktus. „Tikrai negalim skųstis, kad pirkėjų trūksta. Vos spėjom išsikrauti savo sūrius, varškę, pieną – tuoj sustojo eilutė ir viską išpirko”, – sakė ekologinių pieninkystės ūkių Klaipėdos rajone savininkės Irena Liachaj ir Vida Gedmintienė. Ūkininkės miestiečius vaišino atsivežtu aukščiausios kokybės pienu.
Klaipėdiečiai noriai pirko bulves, svogūnus, morkas, česnakų pynes, obuolius. Itin gausiai šių gėrybių į mugę atvežė Janina ir Antanas Drungilai, ūkininkaujantys Veiviržėnuose, Klaipėdos rajone, taip pat iš Girininkų kaimo atvykęs Viktoras Barbšys. Tarp miškų gyvenantis ūkininkas V. Barbšys į mugę atsigabeno net įspūdingą, rudeninėmis puokštėmis išpuoštą, drožinėtą kelmą.
„Dukra vėl ruošiasi išvykti į Londoną, tai kraunu jai visokių gėrybių kraitelę. Juk ten tokių kaimiškų skanumynų nėra. Apsidžiaugau užėjusi į tokią mugę senajame turguje – visko norisi nuspirkti. „, – sakė klaipėdietė Agostija.
Mugėje – liaudies amatai
Mugėje puikiai jautėsi Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro keramikos studijos „Žiezdrė” (vadovė V. Daukšienė) auklėtiniai, kuriems talkino bendraamžiai iš miesto 1-ojo specialiojo internato. Pasipuošę lininėmis prijuostėmis vaikai lipdė iš molio medalius, kuriuos veltui su įspaudu „Ekomugė” dalijo visiems norintiems, visi kartu lipdė molinę puodynę, pardavinėjo ir savo mielus darbelius.
„Mūsų našlaitėliam čia labai patinka, nedaug jie turi tokių išėjimų ir sulaukia tiek daug dėmesio. Jų akys žibėte žiba”, – džiaugėsi internato auklėtoja Danutė Čirikienė, ugdanti sutrikusio intelekto vaikus. Mažieji ne tik demonstravo savo meninius sugebėjimus, bet ir noriai šoko, dainavo griežiant Priekulės kultūros namų kaimo kapelai. Beje, pakalbinti klaipėdiečiai sakėsi seniai begirdėję tokių senų ir taip iš širdies (beje, be jokių mikrofonų ir fonogramų!) atliekamų lietuviškų dainų, gyvos muzikos.
Kas norėjo, galėjo išbandyti ir kitų liaudies amatų. Lengva ar sunku drožinėti medį buvo galima sužinoti pas gargždiškį tautodailininką Petrą Balsį, kurio darbai taip pat neliko be pirkėjų dėmesio.
Vaistai – iš gamtos
Rikiavosi eilutės ir prie žymiosios žolininkės Jadvygos Balvočiutės prekystalio. „Žmonės noriai perka arbatėles, ruošiasi žiemai. Turiu daug naujų vaistažolių mišinių atminčiai gerinti, stresui nuimti, skrandžiui gydyti. Daug kas klausia asmeniškų patarimų, kaip vieną ar kitą ligą gydyti”, – pasakojo žolininkė. Netoliese vaistažolėmis prekiavo ir J. Balvočiutės mokinės – Plungės rajono Babrungo seniūnijos vaistingųjų bei prieskoninių augalų kooperatyvo „Tėviškė” narės. „Pardavėme karves ir pradėjome vaistažoles auginti”, – juokavo plungiškės.
Klaipėdiškiai noriai ragavo švarių žolelių arbatėles ir vis prašė dar puodelio. Mugėje iš tolo akį traukė iš Priekulės stručio kiaušinių atvežusio Viktoro Vigelio prekystalis, papuoštas šio paukščio plunksnomis. „Pirmąkart laikome rankose stručio kiaušinius”,- stebėjosi mugės lankytojai. Už kiaušinį, kuriuo galima pamaitinti 10 žmonių, ūkininkas prašė 50 litų. Pardavinėjo ir kevalus, kuriuos noriai pirko vyrai – esą nuo vyriškų negalavimų gerai padedantis sutrintų kevalų antpilas.
Kretingiškė Violeta Šedienė medaus mėgėjus stebino dvispalviu medumi viename indelyje ir didele ekologiškai švaraus medaus pasiūla. „Bičių medų kopinėjame devyniuose bitynuose nuo Vidmantų iki Skuodo, Plungės rajonų. Mūsų bitelės „ganosi” tik ekologiškai sertifikuotuose plotuose”,- sakė bitininkė. Ji apgailestavo, jog plečiantis rapsų laukams, mažėja bitėms tinkamų plotų.
Avietėmis ir sodinukais prekiavęs Algirdas Cibitas iš Šilalės rajono džiaugėsi atvykęs į mugę Klaipėdoje. „Nesitikėjau, kad visas avietes parduosiu – žmonės šluoja ir pačias uogas, ir sodinukus”, – sakė ūkininkas. Sekėsi ir spanguoles pardavinėjusiam Zigmantui Buivydui iš Plungės rajono. Sakėsi jų pardavęs apie 2 tonas. Klaipėdiečiai noriai pirko ir uogomis pasipuošusius sodinukus kaip dekoratyvinius augalus namams papuošti.
Pirkėjų neatsiginė ir vienas aktyviausių ekologinės žemdirbystės Lietuvoje propaguotojų Marius Čekavičius iš Raseinių rajono. „Kas nori sveikas mirti – padėsim”, – juokavo ponas Marius. Jis turėjo parduoti ekologiškai švarių grūdų, košių, vaistažolių. „Gaila, kad pas mus nekreipiama dėmesio į ekologiškų produktų rinkos formavimą, neišnaudojame to, ką užauginame dar neužterštuose savo laukuose ir pievose. Sveikintina, kad imamasi iniciatyvos surengti tokias muges kaip šioji Klaipėdos senajame turguje. Juk matyti, kaip žmonėms tokie produktai reikalingi”, – kalbėjo M. Čekavičius.
„Stengiamės turguje atgaivinti liaudiškas tradicijas, propaguoti ekologiškai švarius produktus. Matome, kaip žmonės yra pasiilgę tikrų kaimiškų produktų. Džiaugiuosi, kad į mugę atvyko daug ūkininkų iš tolimiausių Žemaitijos kampelių. Tokias muges ketiname rengti ir ateityje”, – sakė Senojo turgaus direktorė Ramutė Kubilienė.
„Išties daug turime darbščių ir išradingų ūkininkų, kurie užaugina daug gėrybių. Ekologinė žemdirbystė Lietuvoje populiarėja, o kartu auga ir ekologiškai užaugintų produktų paklausa. Net užsieniečiai noriai supirktų daržoves ir uogas, tačiau didesniam eksportui dar pakankamai neužauginama produkcijos”, – sakė prie mugės organizavimo prisidėjusios viešosios įstaigos Vėžaičių ekologiško ūkininkavimo centro direktorė Birutė Domarkienė.
Jolanta Beniušytė