Jauniesiems menininkams – atstumtųjų arba konformistų dalia

Šiais metais Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija parengė 33, Klaipėdos universitetas – apie 100 kultūros ir meno specialistų. Ar Klaipėdos visuomenė girdėjo nors apie vieną iš jų? Su kokiais sunkumais, problemomis Klaipėdoje susiduria jauni menininkai ir kaip juos sprendžia?

Meno specialistų nerengs

Stasio Šimkaus konservatorijos direktorės pareigas laikinai einanti Loreta Jonavičienė sakė, jog šį pavasarį S. Šimkaus konservatorija išleido paskutinę kultūros ir meno specialistų laidą.

Pasak pašnekovės, šiemet S. Šimkaus konservatoriją iš viso baigė 72 jaunuoliai. 39 absolventams įteikti meno mokyklos brandos atestatai, 33 – aukštesniojo mokslo diplomai, suteikiantys teisę dirbti muzikos atlikėjais bei muzikos mokyklos mokytojais.

„Dauguma abiturientų tęsia meno studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje, jos filiale Kaune bei Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Kai kurie pasirinko ne menininės pakraipos specialybes – inžineriją, socialinę geografiją, mediciną, filologiją. Viena abiturientė išvyko į Norvegiją, kur dirba kaip muzikantė vienos turistinės firmos organizuojamuose renginiuose“, – apie absolventų likimą pasakojo L. Jonavičienė.

Anot pašnekovės, skaičiuojant procentais buvę S. Šimkaus konservatorijos studentai pasiskirstė maždaug taip: 50 % išvyko į Vilnių, 25 % – į Kauną, 25 % – pasiliko Klaipėdoje.

Nuo šio rudens konservatorijos teikiamas išsilavinimas prilygintas meno gimnazijai. Jos abiturientai gaus brandos atestatus, kuriuose bus įrašytos meno disciplinos. „Nuspręsta, jog S. Šimkaus konservatoriją baigiantys 18 metų jaunuoliai per jauni dirbti ir negali tapti muzikos specialistais“, – paaiškino reformos esmę laikinai įstaigos direktorės pareigas einanti L. Jonavičienė.

Į kaimus nesiveržia

Klaipėdos universiteto Menų fakultetas rengia choreografijos, chorvedybos, dainavimo, džiazo, liaudies muzikos, fortepijono, styginių ir pučiamųjų muzikos, muzikos istorijos ir teorijos, muzikos pedagogikos, režisūros, sportinių šokių specialistus. Šiuo metu fakultete bakalauro programą studijuoja 451 studentai, magistro – 70 studentų.

Menų fakulteto dekanato inspektorės Loretos Karkauskaitės teigimu, apie 70-80 procentų mūsų Alma Mater parengiamų meno ir kultūros specialistų po studijų pasilieka Klaipėdos mieste ir apskrityje ir dirba pagal specialybę, daugiausia pedagoginį darbą. Apie 10 procentų absolventų, daugiausia džiazo muzikos atlikėjų, išvyksta studijuoti į užsienį.

Klaipėdos universiteteto Režisūros katedros dėstytojas doc. Gediminas Šimkus šiais metais atsisveikino su penkiolika savo studentų – dramos režisūros bakalaurų, įgijusių mėgėjų teatro režisierių specializaciją.

„Tarybiniais metais aprūpindavome specialistais visos respublikos rajonų kultūros namus. Daug buvusių mūsų studentų iki šiol aktyviai dirba provincijoje. Pavyzdžiui, viena mūsų parengta specialistė Kupiškio rajone, Skapiškyje organizuoja net tris mėgėjų teatrų festivalius – vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bei senjorų. Jos suburti kolektyvai plačiai gastroliuoja Lietuvoje ir net užsienyje.

Dabartiniai absolventai į kaimus neskuba, atvirkščiai, – veržiasi į Vilnių, užsienį, pasilieka Klaipėdoje“, – sakė Šimkus.

Šiais metais, pasak dėstytojo, į sostinę išvyko trys režisūros specialistai. Kiti ieško savo vietos po saule uostamiestyje – įsidarbina mokyklose, renkasi renginių organizavimo, žurnalistikos darbus.

„Pavyzdžiui, vienas gabiausių mūsų studentų Remigijus Ambrulaitis „Balticum“ televizijoje kuria laidą, bet jis galėtų būti ir puikus aktorius“, – gyrė buvusį studentą Šimkus.

„Gulbės, vėžio ir lydekos“ situacija

Režisierės karjeros iš penkiolikos absolventų, pasak Šimkaus, siekia viena mergina – Rūta Bunikytė.

Pripažinimo sulaukė jau diplominis jos spektaklis „Dumblas“. Šį savo darbą jaunoji režisierė pristatė ne tik universiteto Menų fakulteto Mokomajame teatre, bet ir „Menų spaustuvėje“ Vilniuje, festivalyje Kaliningrade.

„Ji pabandė įsidarbinti Jurbarke, K. Glinskio teatre, tačiau pamatė, kad nesugebės pragyventi už 700 litų atlyginimą. Tad pasiliko Klaipėdoje studijuoti režisūros magistrantūrą. Dabar ji pasirinko labai įdomią pjesę ir kuria naują spektaklį, kurį tikisi pristatyti Klaipėdos tabako fabrike“, – pasakojo dėstytojas.

Šimkus prisipažino, kad Režisūros katedra ne per daugiausiai rūpinasi savo studentų kūrybos sklaida, jų dalyvavimu miesto kultūriniame gyvenime.

„Mums svarbiausia – mokymo procesas. Dar organizuojame Kiemo teatrų festivalį, rengiame akcijas – pavyzdžiui, parodėme spektaklį šiukšlyne. Ką dar mes galime? Prieš keletą metų pasiūlėme įtraukti Menų fakulteto kiemelį su studentiškų renginių programa kaip naują erdvę įtraukti į Jūros šventės programą, tačiau tuometinės „Jūros šventės“ vadovės Audronės Umbrasienės tai nesudomino. Nežinome su kuo kontaktuoti, kam reikia jaunųjų teatralų kūrybos. Mes net informacijos apie kultūrinį vyksmą Klaipėdoje nelabai turime. Gal jūs galit pasakyti, kas dabar Klaipėdos kultūrą tvarko?

Man atrodo, kad uostamiesčio kultūrinė situacija dabar – kaip to vežimo Krylovo pasakėčioje, kurį į skirtingas puses tempia gulbė, vėžys ir lydeka. Nėra vieno koordinatoriaus, kuris matytų vaizdą iš paukščio skrydžio“, – apibendrino jaunųjų režisierių įsidarbinimo problemas Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros dėstytojas doc. G. Šimkus.

Eina lengvesniu keliu

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedros vedėja doc. Tulija Zinčiukienė papasakojo, jog iš šiemet studijas baigusių 10 choreografijos bakalaurų – 4 liko Klaipėdoje ir įsidarbino mokyklose, privačiose šokio studijose bei sporto klubuose, 2 – dirba Kauno muzikiniame teatre (vienas iš jų Dainius Beringis tapo baleto trupės vadovu), 1 buvusi studentė buvo priimta į Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupę, 3 absolventai dirba choreografais Sedoje, Tauragėje, Ventoje.

„Apibendrinant pastarųjų metų situaciją, galima sakyti, kad dauguma mūsų parengtų choreografų dirba pagal specialybę, tačiau nesiima savarankiškos kūrybinės veiklos. Suburti savo kolektyvą trukdo finansinės kliūtys. Nuomotis salę, siūtis kostiumus ir pragyventi iš šokio nėra paprasta. Todėl dauguma jaunųjų šokėjų nueina lengvesniu keliu – dirba jau egzistuojančiuose kolektyvuose, mokyklose“, – sakė T. Zinčiukienė.

Repetuoja koridoriuose

Per pastaruosius dvejus metus buvę ir esami Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentai susibūrė į du naujus menininius kolektyvus.

Lėlių teatro režisūrą Klaipėdos universiteto Menų fakultete baigę, dabar studijuojantys jaunieji menininkai bei dėstytojas Linas Zubė susibūrė į trupę ir atgaivino prieš penkioliką metų egzistavusį, tačiau veiklą nutraukusį Klaipėdos lėlių teatrą.

Šiandien Klaipėdos lėlių teatro repertuare jau yra 3 spektakliai vaikams, jaunimui bei suaugusiems „Vienintelė“, „Vištytė ir gaidelis“, „Nenoriu sapnuoti“, kurie pristatyti ne tik uostamiesčio, bet ir tarptautinei publikai. Spalio pabaigoje žiūrovai išvys dar vieną lėlių teatro premjerą – spektaklį pagal V. V. Landsbergio „Angelų pasakas“. 5-6 žmonės ne tik kuria spektaklius, bet dar ir organizuoja tarptautinį lėlių teatrų festivalį „Karakumų asilėlis“.

Viešąją įstaigą „Klaipėdos lėlių teatras“ įregistravęs jaunas kolektyvas susiduria daugiausia su finansiniais sunkumais.

„Klaipėda – tokia didelė, mūsų teatras – toks mažas, o iki šiol neturi patalpų, kur repetuoti ir rodyti spektaklius. Dvejus metus blaškomės iš vienos vietos į kitą. Klaipėdos savivaldybė skyrė mums dvi nedideles patalpas Žvejų rūmuose. Bet jose galime tik siūti ir laikyti lėles, o vaidiname koridoriuose. Norėdami parodyti spektaklius turime nuomotis salę iš Žvejų rūmų.

Negalime teigti, kad nesulaukiame paramos. Klaipėdos savivaldybė ir Kultūros ministerija skyrė lėšų kūrybiniams mūsų projektams – spektakliams ir festivaliui“, tačiau pajamos už mūsų kūrybą nėra tokios didelės, kad galėtume mokėti aktoriams ir režisieriams atlyginimus. – dėstė Klaipėdos lėlių teatro problemas režisierė G. Radvilavičiūtė.

Nežino, kur kreiptis

Keturi Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo ir Klasikinio dainavimo katedrų buvę studentai susibūrė į vokalinio džiazo grupę „Cappella A“. Kolektyvas kaip pritariamoji grupė jau yra koncertavęs beveik su visais Lietuvos solistais. „Cappellos A“ parengtos meninės vokalinio džiazo programos pristatytos Klaipėdos, Kauno džiazo festivaliuose. Grupė pakviesta į Birštono džiazo festivalį.

Dvejus metus gyvuojančio kolektyvo narė Kristina Jatautaitė tikino, jog pagrindinės jaunųjų džiazo dainininkų problemos – finansinės.

„Norėtume, kad dainavimas būtų pagrindinė mūsų veikla, tačiau esame priversti dirbti kitus darbus. Norėtume kurti daugiau originalių džiazo programų, nei dainuoti populiarių dainų versijas naktiniuose klubuose, bet… Iki šiol repetuojame vienos iš grupės dainininkių namuose, nes neturime savo patalpų. Neturime net belaidžių mokrofonų. Galvojome kreiptis paramos, tačiau nežinome kur. Be to iki šiol nesame oficiliai registruotas kolektyvas“, – trumpai išdėstė pagrindines „Cappellos A“ bėdas K. Jatautaitė.

Nėra terpės

Bene aktyviausiai Klaipėdos kultūriniame gyvenime dalyvaujančios jaunųjų menininkų grupės „Žuvies akis“ lyderė, menotyrininkė bei Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Goda Giedraitytė bei fotografas, Dailės parodų rūmų parodų rengėjas Darius Vaičekauskas akcentavo, kad Klaipėdoje visiškai nėra aplinkos, terpės, kurioje galėtų savo idėjas realizuoti jaunieji dailininkai.

„Vilniaus dailės akademijos Vizualinio dizaino skyrius rengia reklamos, dizaino specialistus, kurie orientuojasi į komercines struktūras. Klaipėdos universiteto Menų fakultete tik pernai atsirado tapybos specialybė, tačiau nėra platesnio vizualinių menų studijų spektro. Todėl gabiausi, aktyviausi ir kūrybingiausi dailininkai išvyksta studijuoti į Vilnių bei Kauną ir negrįžta, nes Klaipėdoje nėra infrastruktūros, kuri juos sulaikytų“, – įsitikinęs D. Vaičekauskas.

Pašnekovas skaičiuoja dešimtis buvusių klaipėdiečių, savo bendraamžių dailės ir kino kūrėjų, kurie aktyviai įsiliejo į kultūrinį gyvenimą Vilniuje. „Sugrįžusių į Klaipėdą – vienetai. Jie negali užpildyti didžiulės progresyvaus meno skylės“, – sakė D. Vaičekauskas, kuris pats yra baigęs mozaiką ir kultūros vadybą Vilniaus dailės akademijoje.

Vyresni nepalaiko

„Menininkai dažnai skundžiasi, kad žmonės, masės, jų kūryba nesidomi, kad kultūra atitrūkusi nuo kitų gyvenimo sferų, tačiau ir pati kultūrinė bendruomenė – labai uždara ir susikaldžiusi į menininkų klanus, – jam antrino Goda Giedraitytė. – Visos Klaipėdos kultūros struktūros – nusistovėjusios, nėra kur įsiterpti jauniems kūrėjams. Todėl kūrybinių ambicijų turintis jaunimas išvyksta į Vilnių, užsienį, kur jau funkcionuoja kultūros informacijos, paramos jauniems meninkams sistema. Ten nereikia sienos galva mušti.

Egzistuoja kūrybinės sąjungos, tačiau jos – centralizuotos, statiškos. Klaipėdoje yra tik skyriai, kurie jau daug metų nepasipildo naujais menininkais.

Šiemet 6-7 Klaipėdoje bei Klaipėdos apskrityje kuriantys menininkai bandė įstoti į Lietuvos dailininkų sąjungą ir tapti Klaipėdos skyriaus nariais. Priėmimas vyksta Vilniuje, o ten mūsų niekas nežino, Klaipėdos skyrius mūsų neparėmė“, – pasakojo G. Giedraitytė.

Jurga Petronytė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.