Vakar po susitikimo su premjeru Algirdu Brazausku šalies studentų atstovai savo sprendimo surengti streiko neatsisakė. Klaipėdos akademinis jaunimas taip pat vyks į sostinę. Streikuojantiems studentams jau užsakyti du autobusai.
Rytoj, spalio 13-ąją, manoma, per du tūkstančius šalies studentų išsirikiuos prie svarbiausių valstybės valdžios buveinių – Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės.
Pasak Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidento Viačeslavo Palkevičiaus, mitingas „Tylos minute aukštajam mokslui” pavadintas neatsitiktinai.
„Stovėsime tylėdami ir rankose laikydami plakatus. Savo tylėjimu norime sugraudinti valdžios vyrus, kad jiems pagaliau pasidarytų gaila ir gėda dėl savo sprendimų”, – teigė jis.
Tiesa, V. Palkevičius pripažino, kad susitikime su A. Brazausku pasiekta teigiamų rezultatų: „Premjerui išdėstėme nepakankamo finansavimo problemas, socialinės programos spragas. Jis visus mūsų teiginius priėmė ir prižadėjo per tas dvi dienas iki streiko juos išnagrinėti. Jis neslėpė, jog dauguma studentų problemų jam girdimos pirmą kartą”.
„Nors mūsų pokalbis buvo labai produktyvus, streiko idėjos atsisakyti nesiruošiame. Mes norime parodyti, kad studentija yra sąmoningi piliečiai, kurie demokratinėje valstybėje gali reikšti savo nuomonę ir turėti argumentuotų reikalavimų”, – papildė LSAS prezidentas.
Anot jo, pradėjus ruoštis streikui, Švietimo ir mokslo ministerija išplatino pranešimą, jog bendrabučių renovacijai ruošiamasi skirti 5 mln. Lt.
„Tai – lašas jūroje. Vien aukštųjų mokyklų bendrabučiams tvarkyti reikėtų 100 milijonų litų, o su kolegijomis ši suma išaugtų dvigubai”, – aiškino V. Palkevičius.
Vakar po pietų LSAS atstovai lankėsi ir pas Seimo pirmininką Artūrą Paulauską. Su juo aptarti teisiniai klausimai.
LSAS ir po streiko nesiruošia nusiraminti. Studentų aktyvas žada įdėmiai sekti biudžeto svarstymą. Jeigu aukštojo mokslo finansavimo politika nesikeis, ketinama imtis kitokių priemonių.
V. Palkevičius prisipažino, jog tarp studentų yra tokių, kurie pasyviai žiūri į bendramokslių norą streikuoti: „Nieko nuostabaus, mes juk gyvename demokratinėje valstybėje. Niekas prievarta į mitingą nevaro.”
Prorektorius – už streiką
Klaipėdos universiteto (KU) studentų sąjungos prezidentas Vitalijus Kondratas vakar Vilniuje rūpinosi būsimuoju streiku. Anot jo, uostamiestyje viskas jau paruošta, streikuojantiesiems užsakyti du autobusai.
„Streiko idėjai pritariame ir būtinai dalyvausime, – sakė V. Kondratas. – Tačiau mums, klaipėdiečiams, nėra priimtinos kai kurios LSAS direktyvos dėl bendrabučių administravimo.
Yra siūloma prie miestų Savivaldybių įkurti ne pelno siekiančias įmones, kurios imtųsi bendrabučių priežiūros. Mums tai atrodo netinkamas sprendimas, turintis korupcinių užuomazgų. Tiesa, vilniečiai studentų lyderiai nusiteikę deryboms, todėl tikimės, jog drauge kartu pasieksime optimaliausių sprendimų.”
KU prorektorius studijoms Vaidutis Laurėnas pritaria studentų idėjai surengti streiką.
„Akademinis jaunimas yra privarytas prie sienos. Jeigu valstybė sugeba studijoms skirti tik trečdalį lėšų, tai jau čia visai blogi reikalai. O ką jau kalbėti apie studentų socialinę aplinką – maitinimą ir bendrabučius. Streikas organizuojamas civilizuotai, pagal visus šaliyje veikiančius įstatymus”, – sakė V. Laurėnas.
Ministerijos ir rektorių pozicijas derins prezidentas
Šiomis dienomis aukštojo mokslo problemas su aukščiausiais šalies pareigūnais sprendė ir universitetų vadovai.
Užvakar su Valdu Adamkumi susitiko Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas profesorius Vytautas Kaminskas bei Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus.
Pasak V. Žulkaus, Prezidentūros inicijuotame susitikime buvo aptarta švietimo sistema ir universitetų padėtis joje.
Jūsų nuomone, kodėl buvo imtasi tokios iniciatyvos?
Šiuo metu yra ruošiami aukštojo mokslo plėtros plano projektai 2006-2010 metams. Susidarė tokia situacija, jog vieną projektą ruošia Švietimo ir mokslo ministerija, kitą projektą jau yra paruošusi Rektorių konferencija drauge su Pramonininkų konfederacija, Studentų sąjunga ir Mokslų akademija. Yra žinių, jog ruošiamas ir trečias projektas. Mūsų ir ministerijos projektai dėl kelių punktų kertasi.
Kokie tie pagrindiniai nesutarimai?
Mūsų ir ministerijos pozicijos skiriasi dėl universitetų finansavimo ir valdymo. Palyginti su praėjusiais metais, finansavimas studijoms yra sumažėjęs. Šįmet aukštajam mokslui tebuvo skirta apie 45 procentus lėšų, t.y. 174 mln. 922 tūkst. Lt, numatytų Vyriausybės metodikoje, o ateinantiems metams planuojama skirti tik apie 38 proc. reikalingos sumos, t.y. maždaug 156 mln. Lt.
Ar galima sakyti, jog su ministerija sunkiai randate bendrą kalbą, jei jau prezidentui reikia imtis tarpininko vaidmens?
Ministerija ruošia įstatymus, inicijuoja plėtros projektus ir dar kitą darbą. Rektorių konferencija ne visada sutinka su jų sprendimais. Tiesa, šiuo metu, pasikeitus ministerijos valdžiai, situacija paprastėja, o anksčiau tų nesutarimų būta dar daugiau. Matyt, regėdamas tokią padėtį prezidentas ir ėmėsi gludinti kampus.
Ingrida Albrechtienė