Lietuvoje žmonių amžius 7 metais trumpesnis negu ES senbuvėse. Vidutinę lietuvių gyvenimo trukmę mažina nelaimingi atsitikimai, savižudybės, palyginti didelis darbingo amžiaus žmonių mirtingumas – dvigubai didesnis negu kitose Europos šalyse sergamumas kraujotakos ligomis ir net 10 kartų tuberkulioze.
Statistika rodo, kad mūsų šalyje vyrai vidutiniškai gyvena 66 su puse metų – trejais su puse metų trumpiau negu kitose naujosiose Europos Sąjungos (ES) šalyse ir beveik devyneriais su puse metų trumpiau negu ES senbuvėse.
Vidutinė Lietuvos žmonių gyvenimo trukmė 2003 metais buvo kiek daugiau negu 72 metai – 2 metais trumpesnė negu kitose naujose ES šalyse ir beveik 7 metais trumpesnė negu senbuvėse.
Ypač didelį sveikatos specialistų susirūpinimą kelia palyginti didelis darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų – vėl dažniau vyrų – mirtingumo augimas dėl nenatūralių mirčių, kurių Lietuvoje registruojama pustrečio karto daugiau negu ES senbuvėse.
Pažymima, kad dėl vadinamųjų išorinių priežasčių miršta net 18,6 proc. Lietuvoje gyvenančių vyrų.
Beveik dvigubai dažniau negu ES senbuvėse lietuviai miršta ir dėl kraujotakos sistemos ligų. Net tris kartus dažniau negu kitose šalyse Lietuvoje mirties priežastimi tampa išeminė širdies liga.
Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su ES senbuvėmis, Lietuvoje net 10 kartų didesnis mirtingumas nuo tuberkuliozės, keturis kartus nuo savižudybių ir gimdos kaklelio vėžio. Nuo pastarosios ligos Lietuvoje miršta beveik penkis kartus daugiau darbingo amžiaus moterų negu kitose ES šalyse.
Tarp pagrindinių priežasčių, nulėmusių ankstyvas Lietuvos gyventojų mirtis, minimi nelaimingi atsitikimai, kraujotakos sistemos ligos ir piktybiniai navikai. Vidutinė ankstyva mirtimi mirusio žmogaus gyvenimo trukmė – tik beveik 49 metai.
Sveikatos tarybos metiniame pranešime teigiama, jog vienas svarbiausių mirtingumo rodiklių, kuris laikomas šalies socialinio ir ekonominio išsivystymo ekvivalentu, yra kūdikių iki vienerių metų mirtingumas.
Pagal jį Lietuva priskiriama prie gana aukšto išsivystymo šalių. 2003 metais iš tūkstančio naujagimių mirė 6,8. ES naujokėse šis skaičius siekė 6,9, o senbuvėse – 4,7 vienam tūkstančiui vaikų iki vienerių metų.