Patologinių melagių smegenyse esama struktūrinių anomalijų, dėl kurių melas gali kilti natūraliai. „Kai kurie žmonės savo sugebėjimu meluoti yra pranašesni prieš kitus. Jų smegenys geriau paruoštos sudėtingiems apskaičiavimams, būtiniems įmantriai meluojant”, – teigė Pietų Kalifornijos universiteto Los Andžele psichologas Adrianas Raine‘as.
Jis išsiaiškino, kad patologinių melagių smegenų kaktinėje žievinėje srityje vidutiniškai yra daugiau baltosios medžiagos ir mažiau pilkosios medžiagos nei polinkio meluoti neturinčių žmonių smegenyse. Kaktinė žievinė smegenų sritis aktyviai veikia meluojant. Baltoji medžiaga suteikia galimybę mąstyti greitai ir sudėtingai, o pilkoji medžiaga siejama su susivaržymais.
Didesnio kiekio baltosios ir mažesnio kiekio pilkosios medžiagos kombinacija žmonėms gali duoti būtent tai, ko reikia norint būti geru melagiu. Tai yra pirmas kartas kai tarp bendros populiacijos ir patologinių melagių atrasta biologinių skirtumų.
Taip pat nustatyta, kad kaktinė žievinė sritis yra aktyvesnė, kai paprasti žmonės meluoja. Baltoji medžiaga, atsakinga už informacijos perdavimą, yra sudaryta iš nervinių skaidulų, arba aksonų, kurie tarpusavyje jungia neuronus. Didesnis kiekis baltosios medžiagos žmonėms suteikia pranašumų sudėtingame melo procese, kuriame reikalinga manipuliacija, mąstymas keliais žingsniais į priekį ir kelių idėjų apmąstymas vienu metu. Pilkoji medžiaga iš esmės yra neuronų kūnų sankaupa, kurioje apdorojama informacija. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurių smegenyse mažiau pilkosios medžiagos, labiau linkę pažeisti taisykles, jiems mažiau rūpi tai, kad jie daro negero.