Vyriausybės nutarimą dėl žemės sklypo Nidos centre skyrimo pasirašęs premjeras Algirdas Brazauskas atvėrė kelią degalinės statybai budriai saugomame gamtos ir etnokultūros draustinyje.
Sprendimas pastatyti tokią degalinę sukėlė prieštaringų vertinimų audrą.
Vieni giria tokį Vyriausybės žingsnį, teigdami, jog Kuršių marias pramoginiais laivais raižantys turistai, Nidos žvejai, kaip ir kituose kraštuose, bus aptarnaujami civilizuotai – uosto degalinėje.
Kiti stebisi premjeru – neseniai griežtai smerkęs neteisėtas statybas Kuršių nerijoje A.Brazauskas, tarsi išsižadėdamas savo žodžių, pasirašė nutarimą, prieštaraujantį Neringos generalinio plano nuostatoms.
Neringoje kalbama, jog A.Brazauskas galvojo ir apie save – Kuršių nerijoje kiekvienais metais vasarojantis buriavimui neabejingas premjeras Nidos uoste laiko žmonos Kristinos vardu pavadintą jachtą „Tina”.
Neringiškiai trokšta laisvės
Neringos generaliniame plane jokios degalinės statyba Nidos uoste ir jo prieigose nenumatyta.
Architektai šią vietą siūlė plėtoti kaip visuomenės poreikiams skirtą rekreacinę zoną.
„Nedidelė, dviejų tonų talpos degalinė aptarnaus į Nidą atplaukusius vandens turistų laivus ir niekam nekliudys.
Joje bus pardavinėjamas A-95 rūšies benzinas, žymėtas dyzelinas žvejams”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo Neringos meras Vigantas Giedraitis.
Patikinęs, jog kitų šalių kurortuose dėl turistų reikmėms prie vandens telkinių įrengtų degalinių niekas nesisieloja, V.Giedraitis gynė ir Neringos interesus: „Kai šitokią degalinę pastatysime Nidos uoste, jachtų bei katerių savininkams nebereikės į savo laivus tampyti degalų”.
Paklaustas, kaip dėl Neringos generalinio plano nuostatas pažeidžiančios degalinės statybos pavyko susitarti su parko aplinkosaugininkais, V.Giedraitis tvirtino, kad jokių susikirtimų nebuvo: „Detalųjį planą pernai patvirtino ir Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovybė”.
Buvusiam ilgamečiam Neringos merui, dabartiniam parlamentarui Stasiui Mikeliui degalinės statyba Nidos centre irgi neužkliuvo. Jis netgi piktinosi tuo, kad kurorto savivaldybė pagal įstatymus turėjo laukti atskiro Vyriausybės nutarimo dėl žemės skyrimo degalinės statybai.
„Šitokią tvarką vertinu kaip Vyriausybės norą Neringoje įvesti tiesioginį valdymą”, – kalbėjo A.Brazauską seniai pažįstantis, tačiau pastaruoju metu su juo ne visada sutariantis Seime Savivaldybių reikalų komitetui vadovaujantis S.Mikelis.
Generalinis planas – atgyvena?
Nidos uostui įgijus tarptautinį statusą A.Brazauskas ne kartą stebėjosi, kad Kuršių mariose plaukiojančių laivų savininkai priversti degalus gabentis iš vienintelės Lietuvos ir Rusijos pasienyje esančios Neringos degalinės. Ji pagarsėjusi kaip pati brangiausia Lietuvoje.
Nuosava jachta „Tina” Kuršių mariose plaukiojantis A.Brazauskas, matyt, ir pats pajuto, ką reiškia tampytis su degalais.
Prieš naujų degalinių statybas Kuršių nerijos nacionaliniame parke nusiteikusių aplinkosaugininkų nuomonės premjeras galėjo ir neišgirsti.
Nidos degalinės projektuotojų santykius su aplinkosauga V.Giedraitis bandė švelninti: „Neringos generalinio plano kūrėjai tikriausiai nepagalvojo, kad Kuršių mariose knibždės tiek daug pramoginių laivų. Ar verta laikytis atgyvenusių nuostatų?”
Panašiai samprotauja ir S.Mikelis: „Prieš dvylika metų parengtas šio kurorto plėtros planas nėra amžiams sustabarėjusi dogma. Įstatymai leidžia jį koreguoti, kuriant naujus detaliuosius planus, kurie atspindi pakitusius Neringos gyventojų ir svečių poreikius.
Senstelėjusį Neringos generalinį planą kai kurie urbanistai vadina abstrakčių nuorodų rinkiniu statybas kontroliuojančioms valstybės įstaigoms.
Esą valdininkai gali jį traktuoti kaip nori. Vyriausybė šio plano net nėra patvirtinusi, o tiktai pritarusi pagrindinėms nuostatoms.
„Tarptautinio Nidos oro uosto irgi nebuvo kurorto generaliniame plane, tačiau jį pradėjome statyti”, – aiškino S.Mikelis.
Nukentėjo ne visi iešmininkai
Degalinės statybai Nidoje pritarė ir daug priekaištų dėl neteisėtų statybų Kuršių nerijoje sulaukusi Valstybės saugomų teritorijų tarnyba.
„Degalinė iškils ne miške, kopose, o ant betono krantinės. Tai – su Nidos uosto infrastruktūra labiau susijęs statinys.
Techninio projekto dar nepatvirtinome, dėl jo dar vyksta diskusijos”, – paiškino tarnybos vadovė R.Baškytė.
Nidai siūloma degalinė neužkliuvo ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio vadovui Algirdui Gintarui, kuris dabar įvardijamas kaip vienas pagrindinių neteisėtų statybų Kuršių nerijoje iešmininkų – šis paminklosaugininkas pirmasis dėjo savo parašą ant detaliųjų planų.
Kilus triukšmui dėl nelegalių statybų, A.Gintaras nenukentėjo.
Tačiau iš pareigų atleistas į detaliuosius planus pro pirštus žiūrėjęs Kuršių nerijos nacionalinio parko vyriausiasis architektas Gintautas Survila.
Valdžia ilgai ieškojo vietos
Naujos statybos Kuršių nerijoje apskritai yra uždraustos arba joms būtinas specialus Vyriausybės nutarimas.
Prašydama skirti žemę naujos degalinės statybai centrinėje Nidos dalyje Neringos savivaldybė šitaip greičiausiai bandė pasislėpti už plačių A.Brazausko pečių.
Vietos degalinei ilgai ieškota visoje marių pakrantėje nuo Nidos prieplaukos iki pat Purvynės.
Neringiškių manymu, pasirinktas ne pats geriausias variantas – niekam nekliudytų ne šalia namų ir vejų, o buvusio Neringos žuvininkystės ūkio teritorijoje iškilusi degalinė.
„Galvojome ir apie tai, bet ūkio pastatus įsigiję asmenys nepanoro įsileisti degalinės į savo teritoriją”, – apgailestavo V.Giedraitis.
Nesuvokiami protu įstatymai
Turistams, vykstantiems į Kuršių neriją automobiliais, degalais verta iš anksto apsirūpinti kitur.
Praėjusiais metais keltais per marias į Smiltynę ir atgal iš viso buvo perkelta 538 tūkst. 958 autotransporto priemonės. Šią vasarą automobilių srautas į Neringą buvo dar didesnis.
Neringiškiai kalba, kad problemos išnyktų dar vieną degalinę pastačius prie Juodkrantės.
Nuo jos per plentą nutiesus atšaką į Gintaro įlanką, mariose žūklaujančių ir pramogaujančių motorinių laivelių savininkai galėtų apsirūpinti degalais ir Juodkrantės uoste.
Tokia degaline naudotųsi ir į Klaipėdos administruojamą Smiltynę iš visos Lietuvos atvykstantys buriuotojai.
Tenykščiame jachtklube jie laiko savo laivus. Kiekvieną vasarą į Smiltynę atplaukia keli šimtai kreiserinių jachtų ir katerių iš užsienio šalių.
Neringos ir Klaipėdos savivaldybės teigia, jog degalinių statybas Kuršių nerijoje suvaržė drakoniški valstybės saugomos teritorijos apsaugos įstatymai, kartais tiesiog peržengiantys sveiko proto ribas.
Degalai liejasi ir į marias
Keltuose niekas jau nebesistebi buriuotojais, kurie per Kuršių marias į Smiltynės jachtklubą gabena bakus su degalais savo laivams.
Priversti pažeidinėti saugaus plaukiojimo keltais taisykles, tokie žmonės kelia grėsmę kitiems keleiviams. Prie krantinių pilstydami dyzeliną į katerius ir jachtas, jie dalį degalų per neatsargumą išlieja į Kuršių marias.
Kas graibsto po Nidos, Juodkrantės, Smiltynės uostų akvatorijas pasklidusius naftos produktus?
„Tiktai ne įstatymų kūrėjai ir jų sergėtojai. Tvarkomės patys, kviečiamės gelbėjimo tarnybas”, – aiškino V.Giedraitis.
Neringos meras pažymėjo, jog aplinkosaugininkai ir patys pripažįsta, kad Kuršių nerijai kelios degalinės nepakenktų.
Matyt, ir jiems atsibodo blaškytis ieškant benzino ar pirkti jį monopolininkų kainomis.
Vienas žemės sklypas prie Juodkrantės prieš trejus metus buvo išnuomotas Rusijos naftos koncernui „LUKoil”.
Pažadėję ten statyti naują degalinę koncerno atstovai vėliau kažkodėl nuleido rankas.
Gediminas Pilaitis