Maskvos ir Berlyno susitarimas tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu, karinis tranzitas į Kaliningrado sritį, Lietuvoje sudužęs Rusijos naikintuvas.
Tai – tik kelios temos, apie kurias Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas šiomis dienomis kalbėjosi su įtakingu Vokietijos savaitraščiu „Der Spiegel”.
„Nežinau, kas su mumis žaidžia – Rusija, o gal vis dėlto Vokietija? Keista, kad visos mūsų pastangos susikalbėti su Vakarais ar su „Gazprom” liko be atsako.
Viskas buvo suderėta už mūsų nugaros”, – pareiškė Lietuvos Vyriausybės vadovas.
Šios savaitės numeryje išspausdintame interviu premjeras kaltina Vokietiją negirdint Lietuvos argumentų, o Rusiją – nesilaikant susitarimų.
Kliuvo ir G.Schroderiui
„Der Spiegel” pokalbis su Lietuvos premjeru prasidėjo nuo klausimo apie ekologiją.
A.Brazauskas papasakojo apie cheminių ginklų liekanas, dūlančias Baltijos jūros dugne dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų: „120 kilometrų nuo Lietuvos pakrantės rusai po 1945-ųjų paskandino mažiausiai 30 tūkstančių konteinerių su nuodingomis dujomis”.
Bet netrukus kalba ėmė suktis apie energetiką ir politiką. Žurnalistas pasiteiravo, kodėl Lietuva taip nerimauja dėl kažkokio dujų vamzdžio.
„Todėl, kad ruošiant dujotiekio per Baltijos jūrą projektą mūsų nė karto niekas nepaklausė.
2003-iųjų rudenį lankiausi pas kanclerį Gerhardą Schroderį, apie mūsų nepatogią padėtį kalbėjausi ir su įmone „E.on”, ir su koncernu „Ruhrgas,” kuriam priklauso 38,9 procento mūsų nacionalinės dujų bendrovės. Tačiau visos mano pastangos buvo bergždžios”, – pasakojo premjeras.
Opozicija ragina dirbti
Išgirdęs tokias Lietuvos premjero kalbas, „Der Spiegel” žurnalistas pasiteiravo, kodėl jis tokiomis tamsiomis spalvomis piešia Lietuvos padėtį.
„Mes – Europos Sąjungos valstybė, tačiau esame geografiškai izoliuoti. Tarp Rusijos Kaliningrado srities ir Baltarusijos turime vos 100 kilometrų ilgio sieną su Lenkija – tai visas mūsų priėjimas prie Europos.
Baltijos šalys gyvena praktiškai ES išorėje, saloje. Tačiau jos saugo beveik 1,4 tūkst. kilometrų ES išorinės sienos. Energetikos politika esame priklausomi nuo Rusijos: Lietuva gauna iš jos naftą, dujas ir radioaktyvias medžiagas Ignalinos atominei elektrinei.
Opozicija ragina mus ieškoti alternatyvų”, – aiškino premjeras.
Jis priminė ankstesnius „Gazprom” planus tiesti dujotiekį per Latviją, Lietuvą ir Kaliningrado sritį – reikalui esant, būtų buvę galima tiekti juo dujas ir iš Vakarų. Pavyzdžiui, iš Šiaurės jūros. Taip Lietuva ir Latvija būtų apsaugotos nuo politinių arba techninių staigmenų.
„Mums netrūksta problemų energetikos srityje: Lietuva yra spaudžiama uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Antra vertus, iš mirties taško nejuda aukštos įtampos elektros tiltas tarp Lietuvos ir Lenkijos”, – vardijo problemas A.Brazauskas.
Išsigynė V.Landsbergio žodžių
Paprašytas pasitikslinti, kodėl po rusų ir vokiečių susitarimo dėl dujotiekio Lietuvoje kalbama apie naują Molotovo-Ribbentropo paktą, A.Brazauskas paaiškino, kad dešinieji ir dalis visuomenės dažnai prisimena šį istorinį faktą: „Žinoma, tai erzina Maskvą”.
„Buvęs Lietuvos parlamento vadovas Vytautas Landsbergis tvirtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sąmoningai pririša Vokietiją tokiu verslu ir taip skaldo Europą”, – priminė „Der Spiegel” žurnalistas.
„Tai – jo asmeninė nuomonė”, – atsakė premjeras, tačiau pripažino, jog galingoji Paryžiaus-Berlyno-Maskvos ašis tam tikra prasme iš tikrųjų egzistuoja mažųjų valstybių sąskaita.
Lietuva nenumušė naikintuvo
A.Brazauskui teko atsakyti ir į klausimus apie Lietuvoje sudužusį Rusijos naikintuvą Su-27, kurio pilotas tris savaites buvo laikomas mūsų šalyje.
„To lėktuvo mes nenutempėme žemyn – jis skrido virš mūsų teritorijos ir nukrito. Kuo jie skundžiasi? Kuo mes kalti?” – gūžtelėjo pečiais premjeras.
Vyriausybės vadovas taip pat prisipažino, jog jam trūksta žodžių kalbant apie susitarimus su Rusija dėl sienos ratifikavimo. Jis kategoriškai atmetė Rusijos kaltinimus, esą Lietuva trukdo tranzitui į Kaliningrado sritį.
„Kadaise visa rusų kariuomenės evakuacija iš Rytų Vokietijos vyko per Klaipėdą be jokių sutrikimų, – priminė premjeras. – Dabar mes esame NATO ir Europos Sąjungos nariai, šiuos reikalus turėtume spręsti kartu su Maskva, nors ir esame 260 kartų mažesni už Rusiją”.
Jolita Venckutė