Daliai šalies studentijos atstovaujanti Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) šį ketvirtadienį organizuoja mitingą, nes, pasak atstovų, nori atkreipti šalies vadovų dėmesį į varganą studentų bei dėstytojų socialinę padėtį, mokymo bazę.
Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai neslepia, jog menkas finansavimas – reali grėsmė rengiamų specialistų kokybei. Tačiau beveik visų Kauno aukštųjų mokyklų studentų savivaldos prie mitingo ketina prisidėti tik tyliai jam pritardamos.
Priverstinis taupymo režimas
„Aišku, aukštosios mokyklos išgyvens ir su tokiu finansavimu. Bus bandoma taupyti: pavyzdžiui, samdys mažesnės kompetencijos dėstytojus. Tačiau nuo to nukentės ne tik studentas, bet ir pati valstybė. Ateis laikas, kai jos ekonomiką kurs griežto taupymo režimu parengti specialistai. Jau dabar aštrėja protų nutekėjimo į užsienį problema, nes kompetentingi mokslo darbuotojai palieka aukštąsias mokyklas, kyla daugybė kitų problemų”, – sako LSAS prezidentas Viačeslavas Palkevičius.
Mitingo iniciatoriams didžiausią nerimą kelia tai, jog valstybė mažina ir taip nepakankamą aukštojo mokslo finansavimą. „Bendra suma, planuojama skirti aukštajam mokslui, padidėjo dvidešimt trim milijonais litų, tačiau per metus poreikis išaugo. Taigi finansavimą, atsižvelgiant į pačios Vyriausybės patvirtintą metodiką, ketinama sumažinti dvidešimčia milijonų litų”, – teigė V.Palkevičius.
2005 metais aukštajam mokslui buvo skirta tik apie 45 proc. lėšų, numatytų Vyriausybės metodikoje. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą projektą, 2006 metams planuojama skirti tik apie 38 proc. reikalingos sumos – 155,9 mln. litų.
Vieni baisiausių Europoje
„Iki šiol ne visi studentai gali gauti ir taip mažą pragyvenimo paskolą. Tūkstančio ar kelių tūkstančių litų per metus studentui iš Balbieriškio tikrai neužteks pragyventi didmiestyje”, – kalbėjo V.Palkevičius.
Mitingo iniciatoriai Vyriausybei nesiūlo didinti kreditams skiriamos sumos. „Būtų galima įsteigti tokį paskolų fondą, kurį sudarytų bankų lėšos, laiduojamos valstybės. Tam tikrą sumą valstybė prarastų, bet tai būtų mažiau, nei šiuo metu skiriama paskolų fondui”, – sakė LSAS prezidentas.
Pasak jo, Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrabučiai – vieni baisiausių Europoje. Tokia pati graudi situacija su aukštųjų mokyklų maitinimo įstaigomis. „Siekiame, kad bendrabučių, maitinimo įstaigų, sporto ir kultūros centrų administravimas būtų perduotas pelno nesiekiančioms organizacijoms, nes užsiimti ūkine veikla – ne universitetų darbas. Tos organizacijos galėtų imti paskolas statyti naujiems, atnaujinti seniems bendrabučiams”, – kalbėjo V.Palkevičius. Pasak jo, nepakanka Vyriausybės planų per dešimtmetį universitetų studentų bendrabučių renovacijai skirti 60 milijonų litų.
Užtenka tik gyvybei palaikyti
Nors aukštojo mokslo finansavimas iš biudžeto kasmet vis didėja, tačiau Kauno technologijos universiteto rektorius profesorius Ramutis Bansevičius teigė to beveik nejaučiąs, nes didėja ir pinigų poreikis. „Kaip universiteto vadovas norėčiau matyti didesnes sumas”, – sakė R.Bansevičius. Pasak jo, iš valstybės gautų pinigų užtenka tik stipendijoms, personalo atlyginimams, socialiniam draudimui, buitinėms paslaugoms.
„Tikiu, kad situacija gerės, jei bus išlaikyti tokie patys ekonomikos vystymosi tempai. Tačiau nemanau, kad greitai sulauksim laiko, kai universitetai sakys: ačiū, pinigų mums užtenka”, – sakė mokslininkas ir aukštosios mokyklos vadovas.
Nauja laboratorinė įranga, literatūra ir kita materialinė bazė universitete atsiranda dėl „popamokinio” įdirbio. KTU yra lyderis (Vilniaus universitetas – antroje vietoje) pagal lėšas, gautas ne iš biudžeto, o mokslininkų darbu. Tokiu būdu studijų sąlygos, taip pat ir kokybė bandoma gerinti nelaukiant valstybės paramos.
Mažesnės aukštosios mokyklos dar labiau kenčia nuo pinigų stygiaus. Kauno technikos kolegijos direktorius Jonas Krivickas teigė, jog neturi iš ko atnaujinti laboratorijų įrangos, praktinės bazės. Tuo turėtų būti suinteresuoti ne tik patys mokyklos vadovai, nes KTK rengiamų inžinerijos specialistų paklausa rinkoje yra didžiulė ir vis didėja. „Išgraibstomi dar net nebaigusieji mokytis”, – kalbėjo J.Krivickas.
Geriau dirbi, daugiau atima
Vilniaus universiteto rektorius profesorius Benediktas Juodka teigė pritariąs studentų reikalavimams. „Studijų kokybė priklauso ir nuo materialinės aukštosios mokyklos bazės, ir nuo dėstytojų. Gerus specialistus lengviau pritraukti į modernesnes nei devynioliktojo amžiaus laboratorijas”, – kalbėjo didžiausios Lietuvoje aukštosios mokyklos vadovas.
Talentingiausi žmonės aukštojo mokslo sistemą aplenkia ir dėl mažų atlyginimų. „Jeigu docento atlyginimas universitete „ant popieriaus” yra tūkstantis penki ar aštuoni šimtai litų, reikia būti fanatiku, kad neitum į privatų sektorių”, – sakė B.Juodka.
Jis teigė esąs labai nepatenkintas aukštųjų mokyklų veiklos „skatinimo” sistema. „Kuo geriau dirbi, tuo daugiau atima”, – piktinosi rektorius. Pagal Vyriausybės nustatytą formulę, aukštosios mokyklos finansavimas priklauso nuo studentų skaičiaus, mokslo rezultatų, pritrauktų lėšų dydžio. Tačiau dėl vadinamojo gludinimo dalis lėšų, pagal formulę lyg ir turinčių atitekti sėkmingai besidarbuojančioms mokykloms, pervedamos į mažiau nusipelniusiųjų sąskaitą.
2006 metais VU tikriausiai gaus 4,2 milijono mažiau, nei priklausytų. Pernai dėl tokios tvarkos ši mokykla neteko 4, užpernai – 5,6 milijono litų.
B.Juodka teigė, jog sunki studentų materialinė padėtis taip pat nelengvina studijų proceso. „Yra nuomonių, kad nereikia mokėti stipendijų. Geriau tuos pinigus, kurių bendra suma tikrai nemaža, skirti paskoloms”, – kalbėjo rektorius.
Rektoriai turi savus metodus
Aukštųjų mokyklų vadovai, sutikdami, kad studentų vardijamos problemos yra tikrai rimtos, vis dėlto yra įsitikinę, jog jas spręsti reikia ne mitingais, streikais, o dialogu. „Gerai, kad aukštasis mokslas paskelbtas valstybės prioritetu, tačiau tai turėtų atsispindėti skirstant biudžetą. Nemanau, kad po spalio tryliktosios mitingo biudžete staiga atsirastų papildomų pinigų. Nemanau, kad Vyriausybės atstovai nesupranta, jog aukštajam mokslui trūksta pinigų, tačiau jų reikia ir kitoms sritims”, – sakė B.Juodka.
R.Bansevičius teigė, jog mitingo organizatorių reikalavimai labai rimti, tik forma – studentiška. „Atkreipti dėmesį bandome ir mes, rektoriai, tačiau labiau inteligentiškais būdais. Kartais mums pavyksta savo pasiekti, kartais – ne. Tačiau pastebėjau, kad Vyriausybė studentų dažniausiai klauso”, – kalbėjo KTU vadovas.
Tik įteiks peticijas
VU rektorius LSAS prašymą ketvirtadienį nuo 12 valandos nerengti paskaitų persiuntė fakultetų dekanams. „Sakiau, kad spręstų savo nuožiūra”, – kalbėjo B.Juodka. KTU rektorius įsitikinęs, kad jo vadovaujamos mokyklos auditorijos tuščios neliks, nes KTU Studentų atstovybės (SA) nariai neragina studentų dalyvauti mitinge. Vis dėlto universiteto vadovas neslėpė, jog tą dieną praleidusieji paskaitas „nebus labai baudžiami”.
KTU SA kartu su visų kitų Kauno aukštųjų mokyklų, išskyrus Lietuvos veterinarijos akademijos, Kauno technikos kolegijos (KTK) ir VU Kauno humanitarinio fakulteto (KHF), studentų savivaldomis savo nuomonę tikriausiai pareikš tik įteikdama peticijas Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Tokios politikos kauniečiai laikosi neatsitiktinai – yra kitos nacionalinės studentų organizacijos – LSS nariai.
„Šiandien turėtume galutinai nuspręsti, kaip elgtis. Lietuvos studentų sąjunga mitingui neprieštarauja, bet mes esame pasirinkę konstruktyvesnį dialogą su valdžios atstovais. LSAS renginyje bus kalbama apie tikrai egzistuojančias problemas, tačiau tik apie kelias iš daugelio. Jei, kaip LSAS, pradėsime reikalauti tik didesnio finansavimo, problemų tik padaugės”, – sakė LSS viceprezidentas Liutauras Kazlavickas. Jis sakė, jog sąjungos nariams leista pasirinkti: informuoti atstovaujamus studentus apie mitingą, ar ne.
V.Palkevičius prisiminė, jog dar neseniai LSS pritarė mitingo idėjai. Tokį nuomonės pakeitimą jis pavadino politika. „Juk stengiamės dėl bendrų interesų. Plakatuose, specialiai mitingui sukurtoje interneto svetainėje „Spalio13.lt nenaudojame net savo logotipo”, – kalbėjo V.Palkevičius. Gal LSS nebuvo jauku prisidėti prie neva konkuruojančios organizacijos idėjos?
Tiki, kad dalyvaus
Nepaisant daugumos Kauno akademinio jaunimo lyderių apsisprendimo nemitinguoti, LSAS prezidentas įsitikinęs, kad šio miesto studentai akcijoje dalyvaus. „Daugybė jų nežiūrės, kuriai sąjungai priklauso jų aukštosios mokyklos savivalda, ir kovos už savo teises”, – tvirtino organizatorius.
Vilniaus studentams į mitingą vežti pasamdyta 30 autobusų. „Kiek žinome, penkiais autobusais turėtų atvažiuoti šiauliečiai, dviem ar trim atvyks iš Alytaus, dviem – iš Marijampolės, vienu – iš Telšių. Laukiame penkių autobusų iš Kauno,” – kalbėjo V.Palkevičius. Turėtų būti ir Panevėžio studentijos atstovų.
Tikimasi, jog mitinge dalyvaus apie penkis tūkstančius žmonių. Lietuvoje yra per šimtą aštuoniasdešimt tūkstančių studentų, kurių didžioji dalis studijuoja valstybinėse aukštosiose mokyklose.
Trūksta informacijos
„Nelabai tikėtina, kad atsiras daug norinčiųjų važiuoti į Vilnių pamitinguoti. Lietuvos studentai – pasyvūs”, – įsitikinusi KTU SA viceprezidentė S.Simniškytė.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės, taip pat priklausančios konstruktyviajai LSS, laikinasis prezidentas Mantas Simanavičius nebandė spėlioti, kiek VDU studentų vyktų į protesto akciją. „Tai priklauso nuo pačių studentų ir nuo reklamos kampanijos. Ją mes galėtume surengti ir per kelias dienas, nes turime labai stiprius vidinius resursus”, – tikino M.Simanavičius.
Mitingo iniciatorei LSAS priklausančios Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Studentų atstovybės viceprezidentas Tadas Žirgulis teigė, kad „studentų nuotaikos greitai kinta”, todėl nesiryžo prognozuoti, kiek būtų norinčiųjų dalyvauti mitinge. Jų skaičius priklausys nuo to, ar dekanas atleis nuo paskaitų.
„Mitinguodami įrodysime, jog mums ne vis vien, kaip studijuojame, kad žinome savo teises”, – kalbėjo T.Žirgulis. Savivaldos organizacijoms nepriklausantys studentai teigė, jog mažai ką girdėję apie mitingą, todėl kol kas nenusprendę, ar vyks į Vilnių.
Akcijos dalyviai, ketvirtadienį 13 valandą susirinkę prie VU centrinių rūmų, turėtų patraukti iki Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo rūmų. Ten vėliau vyks padėkos studentams koncertas su Lietuvos muzikos žvaigždėmis.
Siūlo priimti mažiau studentų
„Šiais metais Bergene vykusioje ministrų konferencijoje, kurioje dalyvavo ir studentų atstovai, Lietuva pagal aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimą buvo priskirta prie puikiai ir labai gerai įvertintų šalių”, – sakė švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas.
Švietimo ir mokslo ministerijos Ryšių su visuomene sektoriaus vyriausiojo specialisto Arūno Malinovskio teigimu, proporcijos tarp lėšų, skiriamų studijoms, moksliniams tyrimams, administravimui, ūkio ir kultūros vertybėmis pripažintiems objektams, nustatomos pagal metodiką.
Po to pagal valstybės biudžeto galimybes mokslui ir studijoms skirtos lėšos padalijamos mokslo ir studijų institucijoms, atsižvelgiant į valstybės finansuojamų vietų skaičių, skirtingas išlaidas skirtingoms studijų programoms, mokslo veiklos lygį.
Ministerija apeliuoja į tai, kad aukštosios mokyklos lėšų studijų kokybei gerinti gali „sutaupyti” nepriimtų studentų sąskaita. Joms leidžiama 20 proc. sumažinti į valstybės finansuojamas studijų vietas priimamų studentų skaičių, nemažinant joms biudžetinio finansavimo. Studentų atstovai turi balso teisę aukštajai mokyklai planuojant priimamų studentų skaičių, todėl „laisvų” pinigų atsirastų atkreipus ne tik ministerijos ir visuomenės dėmesį.
Nauji aukštojo mokslo ir studijų finansavimo bei kokybės užtikrinimo būdai galėtų atsispindėti šiuo metu rengiamame Aukštojo mokslo plėtros plano 2006-2010 m. projekte, kuris rengiamas dalyvaujant visų interesų grupių atstovams, taip pat ir studentų sąjungų.
Jurgita Murauskaitė