Nepaisant pralaimėtos kovos administraciniame teisme, neparlamentinės politinės organizacijos žada tęsti kovą dėl iždo pinigų
Nedidelės partijos neturės galimybės gauti pinigų iš valstybės biudžeto. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė keturių neparlamentinių politinių organizacijų ieškinį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), kad ši partijoms skirtus valstybės pinigus dalytų ne tik didžiosioms, bet ir visoms rinkimuose dalyvaujančioms politinėms jėgoms.
Nori panaikinti 3 procentų barjerą
Prieš kelis mėnesius Seime neatstovaujamos partijos padavė į teismą VRK, be kita ko, skųsdamos jos sprendimus dėl biudžeto pinigų dalybų politinėms jėgoms. Teismo teirautasi, ar teisinga, kad, pagal veikiančius įstatymus, iš iždo finansuojamos tik tos partijos, kurios pastaruosiuose rinkimuose surenka ne mažiau kaip po 3 procentus balsų. Nacionalinės centro partijos, „Jaunosios Lietuvos”, Tautininkų sąjungos ir partijos „Lietuvos kelias” atstovai įsitikinę, kad biudžetas turi duoti pinigų visoms be išimties rinkimuose dalyvavusioms politinėms jėgoms, kad ir kiek balsų jos surinktų.
Teismui apskųstas VRK sprendimas pirmąjį šį metų pusmetį paskirti valstybės biudžeto dotaciją daugiausiai balsų per praėjusius savivaldybių ir Seimo rinkimus surinkusioms partijoms. „Tokiu VRK sprendimu pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas”, – įsitikinusios skundą teismui parašiusios partijos.
Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė šį skundą tvirtindamas, kad nėra priežasčių abejoti veikiančio įstatymo teisingumu.
Skųs aukštesniam teismui
Nepaisant neigiamo teismo sprendimo, keturios nedidelės partijos neketina nusileisti ir žada kreiptis į aukštesnįjį teismą. „Mes pasiryžę pereiti visas instancijas siekdami teisybės”, – „Kauno dienai” sakė Nacionalinės centro partijos vadovas Romualdas Ozolas.
Tai reiškia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas turėtų būti artimiausiu metu apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui.
R.Ozolas neslėpė, kad tikimasi, jog bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kuris galėtų išsiaiškinti, ar įstatymas, kuris numato tam tikrus biudžeto lėšų dalybų partijoms principus, atitinka Konstituciją. „Mes siekiame, kad administracinis teismas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, kad būtų išsiaiškinta, ar įstatymas nediskriminuoja kai kurių partijų”, – sakė jis.
Mažesniųjų partijų nuomone, valstybė privalo pasirūpinti ne tik parlamentinėmis politinėmis jėgomis, bet ir tomis, kurios aktyviai dalyvauja rinkimuose, vienaip ar kitaip reiškiasi politiniame gyvenime. „Mes manome, kad valstybė, įregistravusi teisėtai veikiančią partiją ir leidusi jai dalyvauti rinkimuose, turėtų nediskriminuoti jos, kai kalbama apie paramą iš valstybės kišenės. Valstybė turi būti suinteresuota visoms partijoms sudaryti vienodus veiklos pagrindus”, – kalbėjo R.Ozolas.
Netrukus vėl skirstys pinigus
Tuo tarpu VRK jau planuoja priimti sprendimą dėl eilinės biudžeto dotacijos paskirstymo partijoms. Ketinama partijoms iš valstybės iždo paskirstyti 1,5 milijono litų. Už šių metų antrąjį pusmetį šias dotacijas, atsižvelgiant į Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, gaus devynios politinės partijos.
Daugiausia – beveik 331 tūkst. litų gaus daugiausia rinkėjų balsų pelniusi Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija turėtų gauti apie 259,5 tūkst. litų. Opozicinei Tėvynės sąjungai numatyta skirti beveik 245 tūkst. litų valstybės dotacijos. Kita opozicinė partija – Liberalų ir centro sąjunga gaus apie 203 tūkst. litų, Liberalai demokratai – beveik 123 tūkst. litų. Valdančiojoje koalicijoje esančios Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos sąskaita pasipildys 119 tūkst. litų, per 103 tūkst. litų gaus Naujoji sąjunga (socialliberalai).
63,5 tūkst. litų valstybės dotacijos gali tikėtis Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Mažiausia – apie 53 tūkst. litų turėtų gauti Lietuvos krikščionys demokratai.
2005 metų valstybės dotacija partijoms siekia 3 milijonus litų. Pusę šios sumos – 1,5 mln. litų partijos išsidalijo per pirmąjį šių metų pusmetį. Be to, dar 1,6 mln. litų buvo paskirstyta partijoms kompensuojant jų politinės reklamos išlaidas per praėjusių metų Seimo rinkimus.
Jeigu negaliotų įstatymu numatytas barjeras pinigams iš valstybės biudžeto gauti, į dotaciją pretenduotų apie dvi dešimtis politinių organizacijų. Kai kurioms jų tektų vos po kelis tūkstančius litų.
Stasys Gudavičius