Gaisrininkų galvos skausmu tampa netinkamai prižiūrimi automobiliai ir išsiblaškę vairuotojai
Statistiškai „normalus” pastaraisiais metais Kauno ugniagesius pasiekiančių pagalbos prašymų gelbėti netikėtai užsiliepsnojusį keturratį skaičius svyruodavo tarp 100 ir 120 arba maždaug kas trejetą dienų. Tuo tarpu nuo rugsėjo 21-osios iki 26-osios dienos problemų su ugnimi turėjo 9 automobilininkai. Miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) Informacijos ir analizės poskyrio inspektorius Aurelijus Lukauskas prisipažino, jog toks gaisrų protrūkis yra sunkiai paaiškinamas.
„Aišku tik tai, kad nė vienas pastarosiomis dienomis degęs automobilis neužsiliepsnojo dėl trečiųjų asmenų kaltės – beveik visais atvejais pavyko nustatyti konkrečias gaisrų priežastis. Manome, kad būtų pravartu jas panagrinėti visiems vairuotojams ir pasistengti apsisaugoti nuo bėdų”, – sakė A.Lukauskas.
Dega viskas
Nors ugniagesiai pripažįsta, jog vienų markių ir modelių automobiliai į jų akiratį patenka kiek dažniau už kitus, nelaimingų atsitikimų ataskaitose galima aptikti praktiškai visų mašinų gamintojų pavadinimus. Antai rugsėjo 26-osios vakarą buvo gautas pranešimas, kad Kleboniškio gatvėje dega lengvasis automobilis „Mercedes Benz A – 160”, pagamintas 2000-aisiais metais. Spėjama gaisro priežastis – gedimas kuro padavimo sistemoje. Nors į įvyko vietą gaisrininkai atvyko pakankamai greitai, automobilis sudegė visas.
Toks pat likimas rugsėjo 25-ąją Upės gatvėje ištiko senutėlę „Opel Ascona”. Rugsėjo 24-osios vakarą pagalbos prašymas gautas iš Neries krantinės, kur degė „Volkswagen Golf”, pagamintas 1992-aisiais. Kaip įtariama, dėl gedimo elektros įrangoje kilusio gaisro stipriai apdegė automobilio priekinė dalis.
Rugsėjo 23-iąją ugniagesiai skubėjo į dvi „ratuotas” gaisravietes. Anksti ryte Chemijos prospekte degė lengvasis automobilis „Opel Vectra” (1995 m.). Taip pat dėl gedimo elektros įrangoje apdegė automobilio variklio skyrius. Gaisras užgesintas iki PGT atvykimo su dviem milteliniais gesintuvais. Tos pačios dienos vakare buvo gautas pranešimas, kad Pramonės pr. – Partizanų g. sankryžoje dega „Renault Laguna” (1994 m.). Preliminariais vertinimais, gaisro priežastis – gedimas elektros įrangoje, o pasekmė – apdegęs automobilio variklio skyrius.
Po du gaisrus Kauno PGT užfiksavo rugsėjo 21-ąją ir 20-ąją. Beveik tuo pat metu vidurdienį Verkių gatvėje degė „Audi 100”, o Rasytės gatvėje – „Ford Orion”. Pirmuoju atveju apdegė automobilio salonas, antruoju – automobilio variklio skyrius ir elektros instaliacija.
Rugsėjo 20-ąją gautas pranešimas, kad J.Basanavičiaus al. dega „Mercedes Benz 230” (1992 m.). Nelaimės metu apdegė automobilio variklio skyrius, kairės pusės priekinis žibintas. Tą pačią dieną Kreidos gatvėje gaisras netikėtai kilo po „Opel Omega” (1987 m.) variklio gaubtu. Spėjama gaisro priežastis – vėlgi gedimas automobilio elektros skyriuje.
Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM duomenimis, per devynis šių metų mėnesius iš viso Lietuvoje degė 1033 transporto priemonės, iš jų 743 – lengvieji automobiliai. Iš jų 169 buvo visiškai sunaikinti, 491 – sugadinti, o 83 – išgelbėti.
„Klasikinės” priežastys
Pasak departamento Informatikos ir ryšių su visuomene skyriaus viršininko pavaduotojo majoro Vlado Rakštelio, pastaraisiais metais pakankamai sparčiai kintant šalies automobilių parkui, specialistai fiksavo ir kiek kitokias technikos gaisrų priežastis. Jei keliuose vyraujant rusiškoms mašinoms ugnis dažniausiai įsiplieksdavo dėl gedimų kuro padavimo sistemoje, tai dabar automobiliai dažniau užsidega dėl susidėvėjusios elektros instaliacijos ar neteisingos jos eksploatacijos. Seni laidai dėl nuolatinio temperatūrų svyravimo ir vibracijos sutrūkinėja, pradeda greičiau kaisti ir kibirkščiuoti. Jei mašinos variklis būna nešvarus, aplašėjęs tepalais ar pasidengęs degių medžiagų apnašomis, gaisras gali įsiplieksti net automobiliui stovint. Dėl šių priežasčių kyla maždaug 40 proc. visų automobilių gaisrų. Šiemet tai išprovokavo 421 gaisrą.
Specialistai rekomenduoja senesnių automobilių elektros grandinę nuolat prižiūrėti ir, pastebėjus izoliacijos įtrūkimus, laidus neatidėliojant keisti naujais. Kad daugelis šiuos defektus linkę laikyti mažareikšmiais, rodo ir statistika. Dažniausiai dega 10 metų ir daugiau eksploatuojami automobiliai, kurių elektros instaliacija būna gerokai „pavargusi”. Nors specialistai nelinkę vienų automobilių markių vadinti labiau degiomis, tačiau suvestinėse dažniau figūruoja VAZ, „Opel” ir „Ford” pavadinimai – būtent šie automobiliai pirmieji plūstelėjo į Lietuvą atsidarius sienoms į Vakarus.
Antroji populiariausia gaisrų priežastis – netvarkinga kuro padavimo sistema. Ugnis akimirksniu taip pat įsiplieskia senose mašinose, kurių žarnelės, jungiančios kuro siurblį ir karbiuratorių, būna suskilinėjusios. Neatlaikiusios didesnio apkrovimo jos plyšta arba nusprūsta nuo vamzdelių, o ant įkaitusio kolektoriaus patekę kuro lašai tuoj pat užsidega. Šiemet Lietuvoje dėl to kilo 140 gaisrų.
Tarp kitų gaisrų priežasčių dažnai minimas atviros ugnies naudojimas automobilį remontuojant, šildymo ir aušinimo sistemos gedimų, konstrukcinių trūkumų, judančių detalių gedimų, neatsargiai rūkant, su ugnimi žaidžiant vaikams (kartais mašinos sudega, kai gaisrai kyla garažuose) ir t.t. Pasak A.Lukausko, benzinas itin lengvai garuoja ir užsidega nuo menkiausios kibirkšties. Kai ore susidaro vos 1 proc. benzino garų koncentracija, gali įvykti sprogimas. Dažniausiai automobiliai užsidega neatsargiai pilant degalus į baką, esant nesandariam karbiuratoriui, nuo netvarkingos elektros instaliacijos, nuo atviros ugnies remontuojant automobilį, kai kibirkščiuoja besitrinančios detalės, sudegę išmetimo vamzdžiai, nuo statinės elektros iškrovos.
Atkreiptinas dėmesys, kad vasarą pavojus kilti gaisrui automobilyje yra gerokai didesnis nei žiemą. Saulės įkaitinti degūs skysčiai arba dujos gali užsidegti nuo menkiausios kibirkšties, galimas net indų sprogimas. Panašią bėdą gali padaryti ir aerozolių balionėliai, dažai, lakas, dujų balionai. Tokius daiktus pavojinga laikyti saulėkaitoje arba įkaitusiame automobilyje.
Vasarą, jei aušinimo sistema veikia prastai, guoliai susidėvėję, vairuotojas įpratęs dažnai ir agresyviai stabdyti (dėl to labai įkaista stabdžių kaladėlės), tikimybė, kad perkaitusi mašina užsidegs, yra gana didelė.
Dar vienas pavojus – statinės elektros iškrovos dėl degių skysčių ir plastmasių sąveikos. Visiškai teisingai elgiasi degalinių operatoriai, atsisakantys pilti kurą į plastmasines talpyklas. Be to, dar šiuo metu dažnai yra tyčia padegami ne tik nauji, bet ir seni automobiliai. Retkarčiais automobiliai užsidega dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.
Dujų rizikos mitas
Specialistai pabrėžė, kad dažnai visiškai nepelnytai kaltė dėl automobilyje kilusio gaisro verčiama čia sumontuotai dujų įrangai.
„Kartais tenka išgirsti tokių absurdiškų „ekspertų” išvedžiojimų, kad norisi paklausti, ar dujų įranga taip pat būna kalta, jeigu ją turinčio automobilio vairuotojas perėjoje partrenkia ir sužaloja pensininką? Kiek kartų yra tekę dalyvauti ekspertizėse, pasirodydavo, jog ugnis įsiplieskia dėl labai banalių priežasčių – kai dujų balionus ir reduktorius būna sumontavę menkos kvalifikacijos, nelegaliai dirbantys meistrai. Arba jei įranga netinkamai sureguliuota, atskiros detalės smarkiai susidėvėjusios, o mašinos savininkas ignoruoja elementarias eksploatavimo taisykles”, – tikino Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos „Autoekologija” prezidentas Romualdas Nekrašas.
Jo teigimu, „dujiniai” gaisrai daugiausiai kyla dėl nesandarumų arba dėl nepakankamo reduktoriaus šildymo (dėl šios priežasties karštas variklis perpildomas staigiai besiplečiančiomis dujomis ir įvyksta nuotėkis). Taip pat dėl laiku nepakeistų ir todėl nesandarių dujų žarnų.
R.Nekrašas, kaip ir PGT pareigūnai, teigė, kad jei dujų įranga montuojama atestuotose firmose, jei automobilio savininkas kuro balionus pildo specialiai įrengtose degalinėse, o veiksmus atlieka degalinės operatorius stebint automobilio vairuotojui, jei paisoma reikalavimų išlaikyti atstumą nuo pildomo automobilio iki kito (ne mažiau kaip 10 metrų, o tarp kitų laukiančių – po 1 metrą), problemų bus išvengta.
Beje, rekomenduojama dujas pildyti atidarius variklio ir bagažinės dangčius, balionas užpildomas ne daugiau kaip 80 proc. tūrio. Neleidžiama pildyti balionų, išimtų iš transporto priemonės. Apsidrausti nuo įvairių netikėtumų siūloma susimontuojant vadinamąjį „termotroniką” – daviklį, sustabdantį dujų padavimą į variklį, kai reduktoriaus temperatūra nukrenta iki 25 – 30 laipsnių.
Tuo tarpu, jei automobilyje dujų įranga sumontuota nesilaikant galiojančių reikalavimų, balionas pritvirtintas be rėmo ir nestandartiniais elementais, jei kuro rūšies perjungiklis nėra įteisintas Lietuvoje, panaudotos neatitinkančios reikalavimų detalės – reduktorius, šildymo sistemos ir dujų padavimo į variklį žarnos, „ugninės” problemos dažnai tėra laiko klausimas.
Be anksčiau išvardytų saugos reikalavimų, patariama kartą per mėnesį pravalyti reduktorių bei atsukti varžtą ir išleisti dujas. Į garažą rekomenduojama įvažiuoti varikliui dirbant benzinu ir gerai uždarius vožtuvus. Jungčių hermetiškumą derėtų patikrinti naudojant muilą, bet jokiu būdu ne atvirą ugnį.
Beje, specialistų teiginius, jog dujos nekelia papildomos rizikos ir kad padėtis šioje srityje pastaraisiais metais akivaizdžiai gerėja, patvirtina statistika. Jei prieš 5 – 7 metus, kai į automobilius dažnai būdavo montuojama baltarusiška dujų įranga, kasmet kildavo nuo 140 iki 360 gaisrų, tai šiemet tokių atvejų užfiksuota 27.
Priešnuodžiai ugniai
Gaisro gesinimo sistemos paprastai montuojamos tik lenktyniniuose automobiliuose. Serijiniuose modeliuose kokių nors įmantrybių nėra. Tiesa, dabar daugelis modelių turi automatinę kuro padavimo pertraukimo sistemą, kurios vožtuvai neleidžia benzinui tekėti mašinai apvirtus ar su kuo nors susidūrus. Dar viena gamintojų numatyta prevencinė priemonė, paprastai naudojama senos kartos žemės ūkio technikoje – kibirkščių slopinimo įranga, gaudanti pro išmetimo vamzdį lekiančias nesudegusio kuro liekanas.
Kai kurie gamintojai siūlo papildomai užsisakyti ugnies gesinimo sistemas, kurios davikliai reaguoja į atvirą ugnį ir automatiškai pradeda gesinti gaisrą. Tačiau tokie dalykai nėra populiarūs. Tradiciškai daugiau dėmesio skiriama automobilio saugikliams ir klasikinėms ugnies gesinimo priemonėms – gesintuvams, nedegančiam stiklo audiniui. Jei sąlygos leidžia, specialistai pataria vežiotis kastuvą, kad esant reikalui ugnį būtų galima gesinti smėliu ar sniegu.
Kauno PGT inspektorius A.Lukauskas patikino, kad važinėti be gesintuvo – nusikalstamas aplaidumas. Lengvajame automobilyje reikia turėti ne mažiau kaip 1 litro talpos gesintuvą, krovininiame iki 3,5 t bendrosios masės – 5 litrų, o didesniuose krovininiuose ir autobusuose privalu vežtis du 5 litro talpos gesintuvus. Inspektoriaus teigimu, bene geriausia įsigyti miltelių gesintuvus, kurių kaina 100 – 300 Lt.
Visus Lietuvoje parduodamus gesintuvus galima suskirstyti į tris pagrindines rūšis – miltelinius, angliarūgštinius ir aerozolinius. Pastaruosius specialistai vertina gana santūriai, nes paprastai jie būna nedidelio tūrio ir gesinančios medžiagos pakanka tik labai nedidelei liepsnai užgniaužti. Populiariausi šiuo metu yra milteliniai gesintuvai, kurie laikomi kiek pranašesniais už angliarūgštinius dėl gesinimo medžiagos reakcijos su ugnimi: purškiami ant naftos produktais užteršto degančio paviršiaus milteliai jį aplimpa ir patikimai slopina liepsną. Tuo tarpu angliarūgštiniai gesintuvai didžiuliu spaudimu (maždaug 150 barų) purškia maždaug 70 laipsnių šalčio dujas, kurios apgaubia liepsnos židinį ir atšaldo įkaitusius paviršius. Tačiau, jei gesinama elektros instaliacija kibirkščiuoja, ugnis gali įsiplieksti vėl. Be to, tokio tipo gesintuvai turi gerokai masyvesnius rezervuarus, yra sunkesni.
Svarbu ir tai, kad miltelinių gesintuvų gamintojai jau išsprendė miltelių sukietėjimo problemą (senos kartos gesintuvuose keletą metų „besiilsintys” milteliniai gesintuvai gali tapti niekalu). Dabar jų rezervuarai būna užpildyti suspaustomis azoto dujomis, neleidžiančiomis milteliams sukietėti. Be to, šiuose gesintuvuose sumontuoti monometrai, kurie leidžia spręsti apie „kovinę parengtį”: jei slėgis nenukrenta žemiau specialios žalios žymos, galima būti tikram, jog gesintuvas suveiks. Tiesa, specialistai rekomenduoja ir kas porą metų profilaktiškai tokius gesintuvus atvežti į specializuotas firmas ir specialia įranga supurenti miltelius. Tokiems gesintuvams teikiamos 5 metų garantijos.
Gelbsti reakcija ir žinios
Kaip elgtis, jei dėl kokių nors priežasčių automobilis visgi užsiliepsnojo? Ugniagesiai rekomenduoja, užsidegus mašinai, kuo greičiau sustoti, sustabdyti variklį ir išlaipinti keleivius. Itin svarbu gerai išstudijuoti naudojimosi gesintuvu instrukciją, kad, kilus gaisrui, būtų galima operatyviai veikti. Gesintuvas turėtų būti laikomas vairuotojui lengvai prieinamoje vietoje (jei jis netelpa greta vairuotojo vietos, geriausia gesintuvą laikyti bagažinėje). Slopinti ugnį patariama „šaudant trumpomis serijomis” į degančią detalę, o ne į liepsnos liežuvius. Išsekus gesintuvo užtaisui (jis veikia 20 – 50 sekundžių) dar galima bandyti uždusinti ugnį rūbais, žemėmis, kitomis biriomis medžiagomis.
Svarbu žinoti, kad angliarūgštinių – šaldančių gesintuvų turinys nėra nuodingas, tačiau patekęs ant kūno sukeltų ne pačius maloniausius pojūčius. Rekomenduojama gesintuvą laikyti už paleidimo rankenėlės, maždaug 1 metro atstumu nuo ugnies židinio. Net jei ugnis užgeso po pirmo bandymo, o gesintuve dar liko angliarūgštės arba miltelių, patartina jų netaupyti ir išpurkšti visą užtaisą. Gesintuvus galima nesunkiai užpildyti iš naujo, o bent trumpam naudotas antrą kartą nieko neišgelbėtų.
Specialistai gana gerai vertina nedegaus stiklo audeklus, kurie ypač efektyvūs pradiniu gaisro metu, kai atidarius variklio gaubtą pliūpteli didelė liepsna. Užmetus audeklą ugnis gauna mažiau deguonies, todėl lengviau dirbti su gesintuvu. Taip pat patariama stengtis gesintuvo čiurkšlę į variklio skyrių nukreipti kuo mažiau (bet jau pradiniu momentu) pravėrus kopotą. Jei įmanoma pasiekti, reikia atjungti akumuliatorių.
Beje, meistrai nerekomenduoja savarankiškai montuoti įvairių masės atjungiklių. Moderniuose, elektronikos prikimštuose automobiliuose tokie patobulinimai gali sugadinti procesorių.
Renaldas Gabartas