Taip savo laivą vadina AB „LISCO Baltic Service” kelto „Kaunas” kapitonas keturiasdešimtmetis Jurijus Mundinas, kuriam yra tekę laivu apiplaukti pasaulį.
1988 metais J. Mundinas baigė tuometinę Leningrado aukštąją inžinerinę admirolo S. Makarovo jūrų mokyklą (dabar Admirolo S. Makarovo akademija Sankt Peterburge) ir pradėjo dirbti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė”. Po įmonės privatizavimo ir reorganizavimo liko AB „LISCO Baltic Service” (LBS). Kapitono pareigas pradėjo eiti 1999-aisiais būdamas 33 metų. Pagal tuometinę taisyklę pirmiausia teko tam tikrą laikotarpį padirbėti trampiniuose laivuose: iš pradžių „Nidoje”, kol ši buvo parduota, paskui „Vytaute”.
Nuo 2000 metų pradėjo dirbti keltuose: „Palangoje”, kai ji dar iš Klaipėdos plaukė į Stokholmą, o paskui į Karlshamną. Kai LBS sustiprino liniją Klaipėda – Karlshamnas ir ja pradėjo kursuoti „Kaunas”, ėmė dirbti jame ir kapitonauja šiame laive jau dvejus metus. Beje, J. Mundinui jau teko padirbėti beveik visuose LBS keltuose: ir „LISCO Gloria”, ir „LISCO Patria”, ir „Klaipėda”. Galima sakyti, kad jis yra universalus keltų kapitonas.
J. Mundinas sako, jog jam iš visų keltų „Kaunas” pats mieliausias, nes jame dar 1994 metais ėjo kapitono vyr. padėjėjo pareigas, taip sakant, pradėjo pažinti kapitonavimo meną. Beje, pirmasis J. Mundino kapitonas, su kuriuo būdamas trečiuoju šturmanu dirbo laive „Justas Paleckis” (dabar „Kapitonas Stulpinas”), buvo Eimutis Astikas.
Keleiviai štormo nejuto
Vienas iš įdomiausių Jurijaus reisų buvo 1989 metais, einant trečiojo šturmano pareigas laive „Ivan Nesterov” (dabar „Kapitonas Lučka”), kuris apiplaukė pasaulį: iš Ventspilio nuplaukė iki Murmansko ir grįžo atgal.
Įsimintiniausias nūdienos įvykis: „Kaunas” iš Karlshamno plaukdamas į Klaipėdą pateko į štormą – pūtė 28 m/s vėjas. Įdomiausia, jog laivo keleiviai beveik nieko nepastebėjo. Beje, uragano „Ervinas” metu J. Mundinas dirbo „Klaipėdoje”. Kadangi Klaipėdos uostas buvo uždarytas, kapitonas nusprendė geriau su visais keleiviais stovėti Vokietijos Zasnico uoste iki ryto, nei juos erzinti plūduriuojant jūroje prie Klaipėdos uosto vartų.
Neleidžia išlenti taurelės
Nors LBS keltai, palyginti su trampiniais laivais, bendrovėje yra vadinami baltaisiais garlaiviais, kažin ar būtų galima sakyti, kad kapitono darbas čia labai lengvas. Ir kroviniai turi būti pritvirtinti saugiai, ir keleiviai neretai būna labai įnoringi, ir autotreilerių vairuotojai kartais rodo kaprizus, ir įgula – 33-36 žmonės su skirtingais charakteriais. Žinoma, jis turi daug padėjėjų, ir gerai, jeigu gali pasitikėti jais kaip pačiu savimi.
J. Mundinas džiaugiasi, kad LBS vadovybė suteikia galimybę ir pačiam pasirinkti kai kuriuos įgulos narius. Beje, jis gana griežtas kapitonas, nors įgulos narių ir neskirto į jūrininkus ir bufetininkes. Ateinantiems dirbti į „Kauną” naujokams perduodama, jog pas Mundiną negausi taurelės išlenkti net per savo gimimo dieną.
Kadangi kelte „Kaunas” yra net trys barai, taip sakant, pagundų daug, pasiteiravome, ar dažnai keleiviai, vilkikų vairuotojai prisigeria kelionės metu. J. Mundinas atsakė, kad žmonės laive elgiasi taip, kaip ir bet kokiame bare. Tiesa, jis pastebėjo, kad plaukiant į Karlshamną geriama mažiau nei iš jo į Klaipėdą. Gal ir dėl to, kad Švedijoje šitie dalykai labai griežtai kontroliuojami – girtas vairuotojas gali labai greitai pakliūti net į kalėjimą. Atrodo, jog praėjo jau tie laikai, kai girti vilkikų vairuotojai siautėdavo keltuose, nors, žinoma, abstinentais jie netapo – grįždami Lietuvon kartais šiek tiek pasilinksmina.
Tėvo lūkesčių nepateisino
Plaukdamas laivais Jurijus susirado ir žmoną Almą, choreografę, dirbusią laivo parduotuvėse. Beje, „Kauno” kelto kapitono tėvas, būdamas beveik 70 metų, dar plaukia į jūrą. Jis – žvejybos laivų mechanikas, nenorėjo, kad sūnus taptų jūrininku, pageidavo, kad būtų gydytojas.
Vidmantas Mažiokas