Lietuvoje stambaus verslo gali nebelikti

Laivų remonto AB „Laivitė” valdybos pirmininkas Konstantinas Kovalis mano, jog jeigu padėtis greitu laiku nesikeis, Lietuvoje gali apskritai nebelikti didelių pramonės įmonių, nes jas savininkams išlaikyti nebeapsimoka.

Pasak jo, pastaruoju metu kur kas geriau ir ekonomiškiau būtų perkelti savo verslą, sakykime, į Airiją ar Ispaniją. Nemažai Lietuvos įmonių savo filialus jau įkūrė Kaliningrado srityje, nes ten gamybą organizuoti galima kur kas pigiau. Tarp Lietuvos verslininkų jau kalbama, kad palankiausios sąlygos imtis verslo šiuo metu yra Estijoje. Nors mokesčių lygis ten beveik toks pat kaip Lietuvoje, tačiau geresnės administravimo sąlygos, be to, taikomas nulinis investicijų tarifas.

Lietuvos valdžia džiaugiasi, kad lietuviai investuoja užsienyje ir negalvoja apie tai, kad kapitalas po truputį bėga iš Lietuvos.

Mokesčiai nediferencijuojami

Paklaustas, ar Lietuvos laivų remontininkai konkurencinę kovą Europos Sąjungos (ES) rinkoje laimi todėl, kad mūsų šalyje vis dar pigi darbo jėga, K. Kovalis atsakė, jog Lietuvos darbdaviui labiau apsimokėtų tokį verslą plėtoti, sakykime, Ispanijoje, nes ten yra įvairių lengvatų, o Lietuvoje labai dideli mokesčiai. Geros kvalifikacijos suvirintojas panašiai uždirba tiek Lietuvoje, tiek Ispanijoje, tačiau šioje šalyje mažiau mokesčių.

Ispanija, galima sakyti, vidutinio lygio Europos valstybė. Čia laivų remonto, laivų statybos ar kitos įmonės, kuriose dirba daug žmonių, turi lengvatų. Tas fizinių asmenų pajamų mokestis, kuris Lietuvoje yra 33 proc., ten yra diferencijuotas. Jeigu bendras žmogaus atlyginimas per metus sudaro 25 tūkst. eurų ir mažiau, tada, priklausomai nuo įmonės statuso ir nuo to, ar daug joje dirba žmonių, mokamas 10 proc. mažesnis mokestis. O banko darbuotojas šioje šalyje gali mokėti ir 40 proc. fizinių asmenų pajamų mokestį.

Ispanijoje Vyriausybė atsižvelgia į tai, kaip realiai gyvena žmogus, kiek jis uždirba ir kokiu būdu. O Lietuvoje tuos 33 proc. moka ir paprastas suvirintojas, ir banko valdytojas. Beje, „Laivitė”, turinti apie 800 darbuotojų, vien tik fizinių asmenų mokesčių ir „Sodrai” per mėnesį sumoka apie 600 tūkst. Lt. O tų mokesčių ne vienas – jų daugybė. Per metus „Laivitė”, skaičiuojant visus įvairius maždaug 20 pavadinimų mokesčius, sumoka valstybei ne vieną milijoną litų.

Perparduodama darbo jėga

Jau yra pakankamai verslininkų, kurie užsiima darbo jėgos pardavimu. Surenka gabesnius, jaunesnius, mokančius užsienio kalbas laivų remontininkus ir parduoda dirbti į Airiją, Vokietiją, Norvegiją, Daniją, Ispaniją.

Dar pernai iki gegužės 1 d. „Laivitėje” dirbo 1340 žmonių, šiemet sausio mėnesį – tik 1100, o dabar jau 800 žmonių. Per kelis mėnesius sumažėjo 300 darbuotojų. Bendrovės generalinio direktoriaus Michailo Mančinskio teigimu, visi jie išėjo savo noru, tik vienas kitas buvo atleistas dėl girtavimo ar kitų drausmės pažeidimų.

Iš „Baltijos” laivų statyklos iš karto išėjo visa geresnių suvirintojų brigada. Tad iškyla problemų, nes įmonės turi užsakymų, tačiau joms jau trūksta darbo jėgos kokybiškai juos atlikti.

Užsieniečiai, kurių laivai remontuojami Vakarų laivų gamykloje, pradėjo kalbėti apie tai, kad čia nebesilaikoma laivų remonto terminų, nes nebėra kam dirbti. Esą visos pajėgos mestos į laivų statybą, o remontas tapo antraeiliu dalyku. Beje, dėl kokybės nei vienas, nei kitas mūsų kalbinti užsieniečiai „vakariečiams” pretenzijų neturėjo, bet, jų manymu, laivų remontininkai, gaudami vienodus ir nedidelius atlyginimus, nėra suinteresuoti daugiau dirbti gamykloje, jie žvalgosi uždarbio iš šalies.

Taigi visoms laivų remonto ir statybos įmonėms iškyla ta pati problema – jų darbuotojai masiškai išvažiuoja į užsienį.

Kodėl nedidinami atlyginimai?

Paklausus, kodėl pas mus nekeliami darbuotojų atlyginimai, „Laivitės” vadovai atsako klausimu – iš kokių lėšų ir kiek reikia kelti atlyginimus? Ir elektra, ir kuras, ir dujos, ir vanduo – viskas brangsta, atitinkamai auga ir paslaugų savikaina. Norint kelti atlyginimus, reikia turėti kokį nors rezervą. Deja, jo sukaupti nepavyksta. Tokiu atveju klientai turi mokėti daugiau už įmonės teikiamas paslaugas, vadinasi, neišlaikysi konkurencijos.

Pasak K. Kovalio, turtinga užsienio kapitalo įmonė „Baltijos” laivų statykla kelia atlyginimus, bet norimas rezultatas nepasiekiamas. Jis sako, jog neįmanoma Lietuvoje kol kas pakelti atlyginimų iki 1500 eurų kaip Norvegijoje, užtat Lietuvos žmonės veržiasi ten dirbti.

Neskatinami sugrįžti

Nemažai Lietuvos piliečių yra išvykę užsidirbti į Ispaniją. Ten laivų remonto įmonėje geras specialistas gauna 1200 eurų per mėnesį. Pagal Ispanijos įstatymus jis moka minimalius mokesčius, nes neviršija metinių pajamų normos, kai įmonei teikiamos lengvatos. Sakykime, jis ten moka 100 eurų pajamų mokestį ir visus kitus mokesčius.

Po metų ar dvejų grįžta į Lietuvą pas šeimą ir turi pildyti deklaraciją. Pagal Lietuvos įstatymus jis dar apie 200 eurų turi sumokėti savo šalyje, nes Ispanijoje mokėjo tik 10 proc., o pas mus privalomi 33 proc.

Žmogus gyveno užsienyje, sunkiai dirbo, norėdamas susitaupyti, o grįžęs į tėvynę turi atiduoti vos ne trečdalį savo santaupų. Priešingu atveju jis yra laikomas nusikaltėliu. Tačiau jis geriau pasiryžęs sėsti į kalėjimą, nei atiduoti savo uždirbtus pinigus, arba nebegrįžti į Lietuvą.

Norvegijoje žmogus gauna visus uždirbtus pinigus į rankas. Ten lietuviai mokesčių nemoka. Jie patys turi sumokėti fizinių asmenų pajamų mokestį grįžę namo. Tačiau dėl tos pačios priežasties, kad reikia trečdalį atiduoti, žmonės Lietuvoje vengia mokėti mokesčius.

Kyla konfliktų dėl darbuotojų, vykusių dirbti į užsienį ir sugrįžusių atgal į „Laivitę”. Pasitaikė atvejų, kai buvo areštuoti jų butai, atimtos transporto priemonės. Įmonė, suinteresuota turėti gerus specialistus, tad bando jiems padėti, teikia juristų konsultacijas.

Remontas ar investicija?

„Reikalavimai mokėti įvairius mokesčius nuolatos keičiasi. Iki šiol nėra jokio aiškumo, kokius mokesčius mes turėsime mokėti, sakykime, kitais metais. Jeigu net pats ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas to nežino, tai iš kur mes galime žinoti, kaip mes galime planuoti savo verslą?”- klausia K. Kovalis.

Nuo pernai metų pradėjo galioti vadinamasis ištiestosios rankos principas – investicinės veiklos įvertinimo tęsinys. Taigi dabar reikia įrodyti, kad objekto remontas yra remontas, o ne investicija, nuo kurios reikia mokėti mokesčius.

Per metus „Laivitė” remontuodama savo turtą atlieka įvairių remonto darbų, kurių vertė – mažiausiai 1-1,5 mln. Lt. Jeigu tai yra ne remontas, o investicija, bendrovė turi sumokėti 15 proc. pelno mokestį, t. y. 150 tūkst. Lt.

Pasak AB „Laivitė” generalinio direktoriaus Michailo Mančinskio, pagal išdėstytus principus faktiškai investicijoms galima priskirti viską, įrodyti, kad tai remontas, beveik nebeįmanoma.

Pavyzdžiui, laivų remontui išleidžiami milijonai litų. Kas tai yra remontas ar investicija ir kas tai gali nustatyti? Pasak Konstantino Kovalio, nėra tokių įstatymų, kuriais remiantis būtų galima griežtai atskirti, kas yra remontas, o kas investicija. Laivo savininkas ar įmonės direktorius surašo aktą, kad tai remontas, o Mokesčių inspekcijos pareigūnas sako, jog tai investicija.

Sakykime, įmonės gali pradėti viską vadinti remontu nenorėdamos mokėti pelno mokesčio. Tačiau jos bet kuriuo atveju jau ir taip moka 15 proc. pelno mokestį, taigi norima išreikalauti mokėti dar vieną papildomą mokestį.

Beje, iki šiol „Laivitė” bylinėjasi su Mokesčių inspekcija dėl baržos. Bendrovė turėjo nesavaeigę baržą, kuri buvo suremontuota ir tapo savaeige barža. Mokesčių inspekcija šį remontą priskyrė investicijoms.

Tokia pati problema iškyla ir „Laivitės” klientams, tai yra laivų savininkams, remontuojantiems joje savo laivus, kitoms laivų remonto įmonėms.

Dar vienas ginčytinas dalykas su Mokesčių inspekcija yra rinkos kaina. M. Mančinskio teigimu, rinkos kaina yra laisvas dviejų šalių susitarimas dėl kainos ir trečioji šalis čia negali kištis. Tačiau Mokesčių inspekcija mano, kad jeigu parduotuvėje šaldytuvas kainuoja 1500 Lt, tai turguje įmonė pirkti pigiau jo negali.

Suprantama, Mokesčių inspekcija nori kuo daugiau mokesčių išieškoti, o verslininkai – kuo mažiau mokėti. „Jeigu reikia sumokėti viską, ko pradeda reikalauti Mokesčių inspekcija, tada geriau apskritai uždaryti įmonę, nes nebeapsimoka dirbti”,- sako K. Kovalis.

Paklaustas, ar „Laivitės” savininkai jau planuoja perkelti savo verslą iš Lietuvos, K. Kovalis atsakė: „Sunku apsispręsti. Mūsų materialinė bazė labai didelė, perkelti ją būtų gana sunku. Dar noriu tikėti, kad naujasis finansų ministras Zigmantas Balčytis, protingas politikas, palengvins mokesčių naštą įmonėms”.

Dalia Bikauskaitė