Jie kvėpuoja nitrosuboksidu

Dauguma klaipėdiečių, pamatę uostamiesčio gatvėmis pralekiantį ne pirmos jaunystės BMW-325 interneto adresu www.degantysratai.com papuoštu galiniu stiklu, kažin ar įtartų, kad šis iš pirmo žvilgsnio paprastutis automobilis – „drago” lenktynių pažiba, turinti beveik 500 arklio galių.

Klaipėdos apskrityje „draguose” šiam automobiliui nėra lygių. Bent jau taip mano aistra tobulinti automobilius degantys jo šeimininkas Aivaras ir bendramintis Andrius.

Tiesa, tokiu automobiliu važinėtis po miestą – tikrai ne pats didžiausias malonumas. Sportinė važiuoklė jaučia kiekvieną kelio nelygumą, o apetitas degalams taip pat žvėriškas. Ekonominiu režimu šis BMW „ryja” maždaug 27 litrus benzino 100 kilometrų, o stipriau spustelėjus akceleratorių kuro sąnaudos pakyla ir iki 60 litrų.

Automobilio viduje slypi M5 modelio variklis, yra sumontuota dviejų pakopų nitrosuboksido sistema. Pasak automobilio modifikatoriaus Aivaro, Klaipėdos apskrityje šis BMW, ko gero, yra vienintelis, naudojantis azotą.

„Tai – pats efektyviausias variklio forsavimas atsižvelgiant į išleistų pinigų ir gaunamų „arklių” kiekį. Žodžiu, pigūs „arkliai”. Azotas gana plačiai naudojamas ir rimtesniame sporte. Dar Antrojo pasaulinio karo metu jį naudodavo lėktuvuose, nes dideliame aukštyje varikliui trūksta deguonies”, – paaiškina Aivaras.

470 arklio galių, apie 550 Nm sukimo momentą turintis automobilis dalyvauja tik „drago” lenktynėse. Anot Aivaro, azotą galima naudoti tik apie 10 sekundžių, kad nesudegtų variklis, todėl, pavyzdžiui, žiedinėse lenktynėse šiuo automobiliu nevažiuosi. Kitų automobilių sporto šakų varžybose Aivaras nepraleidžia progos dalyvauti kaip žiūrovas.

Natūriniai mainai

Beje, panašiai tobulinti ir lenktynėms pritaikyti automobilius uostamiestyje nelabai yra kur, viskas gula ant pavienių mėgėjų entuziastų pečių. Pasak tokiais „lego” užsiiminėjančių Aivaro ir Andriaus, interneto tinklapį maždaug prieš mėnesį jie ir įkūrę tam, kad burtųsi didesnė grupė žmonių, „sergančių kūrimu iš nieko”.

„Dabar mes – tik nedidelė neformali grupė, keletas mėgėjų, siekiančių kurti, tobulinti savo techniką, statyti kitokius judančius aparatus. Rėmėjų pagalbos neturime. Ateityje galbūt galvosime ir apie klubą, nes kuo judėjimas populiaresnis, tuo įdomesnis yra gyvenimas”, – sako Andrius.

Anot entuziastų, Klaipėdoje nėra firmų, kurios užsiima nestandartiniais darbais, o, pavyzdžiui, Vilniuje jos ir suburia apie save automobilių ir jų sporto mėgėjus.

„Pas mus gali daryti tik pats ar padedant draugams, nes servisuose niekas neapsiims, nebent suviliotum nesveikomis sumomis”, – tikina Andrius, šiuo metu tobulinantis „Renault 5”, su kuriuo jo savininkas vilnietis ketina dalyvauti mėgėjiškose ralio varžybose.

Iš tokio automobilių tobulinimo Andrius ir Aivaras sako jokio pelno neturį – už nestandartinius darbus iš pažįstamų net pinigų neima. Bendravimą su tokiais pat entuziastais ir pagalbą vieni kitiems jie lygina su natūriniais mainais.

„Darome sau ir kitiems, o kiti – mums. Kas ką sugeba. Stengiamės vieni kitų neapiplėšinėti. Čia kaip kaime – aš tau šieną nupjausiu, o tu man jį suveši”, – pastebi Aivaras.

Nors žiniomis eksperimentuotojai keičiasi ir padeda vienas kitam nemokamai, tačiau nemažai lėšų „suryja” detalės. Pasak Andriaus, Lietuvoje yra kas gamina nestandartines, tačiau pigiausias variantas – parsisiųsdinti iš JAV. Ten esama fabrikų, kurie specializuojasi gaminti dalis pagal specialius užsakymus. Europos šalyse detalės gaminamos pagal vienetinius užsakymus, o tokiais atvejais kaina, be abejo, kyla.

„1957-aisiais JAV atsirado pirmieji „dragai”. Amerikiečiai jau toli pažengę šioje srityje, turi tradiciją ir visą industriją”, – pastebi Aivaras.

Vairuoti nemėgsta

Krapštymasis su automobiliais Andriui ir Aivarui – tik hobis arba, kaip jie patys sako, „laisvalaikio skaitiniai”. Virėju dirbantis Andrius ir vienos prekybos įmonės vadovas Aivaras tikina, kad šis užsiėmimas, be moralinio peno, jokios naudos neatneša. Anot jų, dalyvaudamas „draguose” ir užsiimdamas automobilių tobulinimu niekada „neišlipsi net į nulį”.

Beje, abiejų vaikinų interesai gana skirtingi. Pasak Andriaus, vairuoti jis nelabai mėgstantis ir netgi automobilio neturįs. „Užsiimu savo rankdarbiais – krapštytis su geležimis yra mano „vinis”. Žinoma, ieškai sričių, kur savo darbą galima pritaikyti. Čia yra dvi galimybės – arba senų automobilių restauravimas arba pritaikymas sportui. Sportas pasidarė arčiau širdies, tačiau jis pats man įdomus tik tiek, kiek juo užsiimantys žmonės. Aš bijau greičio turbūt labiau už savo vaikus”, – sako Andrius. Pirmasis jo darbas – prieš keliolika metų perrinktas žigulio variklis.

Anot Aivaro, jam irgi patinka varžtus sukinėti, tačiau tai jis daro tam, kad paskui važiuotų.

„Motociklu važinėjau nuo septynerių metų, o rimtai, kryptingai dirbu kokius 3-4 metus. „Užsikabinau” per „Kalnapilis drag” varžybas, vykusias Klaipėdoje prieš kelerius metus. Tada prasidėjo speciali literatūra, internetas. Domėjausi, ką daro užsienis ir kas iš to išeina, eksperimentavau pats”, – apie savo susidomėjimo autosportu pradžią pasakoja Aivaras.

Jo svajonė dabar – „pakelti BMW arklius” iki 1000. „Kiek tik darytum, jėgos automobiliui visada mažai. Pripranti, ir vėl atrodo – nebevažiuoja, reikia dar kažko, tačiau tokiu atveju sumos jau kyla geometrine progresija. Šiam darbui reikėtų mažiausiai 20 tūkst. litų, o kur dar sankabos, greičių dėžės ir visa kita. Sakoma, kad jei manai turįs pinigų – susidėk su automobilių sportu, ir jų nebeturėsi”, – svarsto Aivaras.

Giedrė Norvilaitė