Finansų ministerijos parengtame ir Vyriausybės pritarimą jau gavusiame 2006-ųjų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyta Klaipėdos miesto biudžetą ateinančiais metais didėsiant net 35 procentais.
Pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, toks ryškus šuolis lyg ir turėtų visus nuteikti optimistiškai. Deja, apgailestavo miesto galva, išsamiau pastudijavus šalies finansininkų pasiūlymus, greitai tampa aišku, kad pernelyg džiūgauti kaip ir nėra dėl ko.
„Esama projekte ir neblogų dalykų, – sakė R. Taraškevičius, – tačiau kai kurios planuojamo biudžeto pozicijos Klaipėdai aiškiai nenaudingos.”
Miestas – prieš išlaikytinių politiką
„Ne kartą esu akcentavęs, – sakė R. Taraškevičius, – kad Klaipėda gerai vykdo biudžeto planus, surenka viršplaninių lėšų, o tai leidžia keliskart per metus pakoreguoti biudžetą, skirti papildomų lėšų svarbiausioms miesto ir jo gyventojų problemoms spręsti. Antra vertus, tai atsisuka prieš mus pačius.”
Didžiausią nerimą, pasak R. Taraškevičiaus, kelia tai, kad ateinančiais metais net 11 mln. 350 tūkst. litų ketinama didinti pajamų, gaunamų iš vietinių rinkliavų, dividendų, už patalpų nuomą, parduotus valstybinės žemės sklypus, dalį. Pagal Finansų ministerijos prognozę, Klaipėdos savivaldybė 2006-aisiais iš minėtos veiklos turėtų gauti net 19 mln. 370 tūkst. litų. pajamų.
Pasak R. Taraškevičiaus, Finansų ministerija minėtuosius 11,3 mln. litų įtraukė atsižvelgdama į faktines šių metų Savivaldybės pajamas už parduotą žemę.
„Tokia pajamų prognozė neteisinga pirmiausia dėl to, – sakė R. Taraškevičius, – kad pajamos už žemės pardavimą yra atsitiktinės ir priklauso nuo aukcionuose pasiūlytų žemės sklypų kiekio bei jų vertės. Šiais metais Savivaldybė išties pardavė keletą didelių ir brangių žemės sklypų, tačiau tai nereiškia, kad lygiai taip pat sėkmingai pardavimai vyks ir kitais metais. 2006-aisiais planuojame parduoti 11 sklypų, kurių prognozuojama vertė – 10,8 mln. litų. Iš jų Savivaldybei atiteks tik 50 proc., t.y. apie 5,4 mln. litų. Be to, pajamos už parduotus valstybinės žemės sklypus turi būti naudojamos tik naujų sklypų detaliesiems planams rengti, inžinerinei infrastruktūrai plėsti ir renovuoti, o ne kitoms Savivaldybės savarankiškoms ar valstybės priskirtoms funkcijoms vykdyti.”
R. Taraškevičiaus įsitikinimu, tai, kad šioje srityje Klaipėdai keliami pernelyg dideli reikalavimai, liudija palyginimas su kitų savivaldybių iš analogiškos veiklos prognozuojamomis gauti pajamomis. Beveik triskart didesnio nei Klaipėda Vilniaus miesto prognozė – 26,7 mln., dvigubai daugiau gyventojų turinčio Kauno – apie 9,8 mln., Šiaulių – 3,4 mln., Panevėžio – viso labo 2,4 mln. litų.
„Išvada viena, – sakė R. Taraškevičius, – sėkmingai dirbanti uostamiesčio Savivaldybė dotuoja valstybės biudžetą ir kitas savivaldybes, kurios, matyt, nesuinteresuotos efektyviai dirbti ir pačios gauti kuo daugiau pajamų.”
Pritrūks pinigų kompensacijoms
Kaip ir pernai, taip ir šiais metais Klaipėdos savivaldybės netenkina suma, numatyta kompensacijoms už vadinamąjį lengvatinį keleivių vežimą apskaičiuoti ir mokėti. Jei nebus skirta papildomai lėšų, šioms reikmėms kitais metais pritrūks 814 tūkst. litų.
„Be to, – sakė R. Taraškevičius, – lėšų poreikis šioms reikmėms buvo apskaičiuotas vadovaujantis 2004 metų išlaidomis. Visiškai neatsižvelgta į tai, kad kylant degalų kainoms, Savivaldybė bus priversta didinti bilietų kainas. Darant prielaidą jas augsiant 25 proc., lėšų poreikis kompensacijoms mokėti išauga dar apie 2 mln. litų. Taigi realiai galime pritrūkti net 2,8 mln. litų.”
Klaipėdos savivaldybė, pasak R. Taraškevičiaus, prieštarauja ir tam, kad metų pabaigoje nepanaudota tikslinė dotacija socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti, užuot panaudojus šiuos pinigus bendroms savivaldybių biudžetų reikmėms, pirmiausia – skoloms dengti, turi būti grąžinta į valstybės biudžetą. Anksčiau likę pinigai galėjo būti skirti toms valstybės savivaldybėms perduotoms, bet deramo finansavimo negavusioms funkcijoms finansuoti.
Pasak R. Taraškevičiaus, pretenzijų esama ir dėl nenumatytų lėšų kultūros ir meno, švietimo ir mokslo, sveikatos ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams kelti. Iš viso tai būtų per 1,3 mln. litų.
„Ateinančiais metais, – sakė miesto meras, – už žemės nuomą planavome gauti 6,5 mln. litų. Finansų ministerija šią sumą padidino dar 139 tūkst. litų. Kodėl – neaišku.”
Ieškos užtarėjų
Pasak R. Taraškevičiaus, visos čia suminėtos pastabos ir pretenzijos buvo išsakytos praėjusį ketvirtadienį vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos posėdyje. Su jomis ketinama supažindinti ir LSA tarybą.
„Šias savo išvadas pateiksime ir Klaipėdoje išrinktiems Seimo nariams, tad jie, jei turės noro, dar galės šį bei tą nuveikti juos delegavusio miesto labui”, – vylėsi R. Taraškevičius.
Gera žinia lypkiškiams
Biudžeto įstatymo projekte, sakė R. Taraškevičius, jau šiandien įvardyta, kad per Valstybės investicijų programą buvusių Lypkių ir Švepelių gyventojams iš pramonės zonos iškeldinti ateinančiais metais bus skirta 3,4 mln. litų. „Pridėjus šiais metais gautąjį milijoną, susidaro gana solidi suma. Tai maždaug pusė sumos, reikalingos šiai problemai iki galo išspręsti”, – sakė R. Taraškevičius.
Pasak uostamiesčio vadovo, procedūros iš Laisvosios ekonominės zonos kaimynystės iškeldinamų gyventojų turtui bei žemei visuomenės poreikiams paimti jau pradėtos. Prognozuojama, kad šis procesas užtruks iki aštuonių mėnesių. „Gyventojų iškeldinimo programą planuojame turėti kitų metų viduryje, o tai, kad atsiranda realūs pinigai jai įgyvendinti, nuteikia mus optimistiškai. Juo labiau kad mums pažadėta ir visapusiška finansų ministro Z. Balčyčio parama. Jo pozicija visiškai aiški – šią problemą būtina spręsti, ir kuo greičiau.”
Valstybės investicinėje programoje numatyta, pasakojo R. Taraškevičius, per 2 mln. litų ketinama skirti Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai toliau plėsti, taip pat 1,8 mln. litų turėtų būti skirta ir jau pradėtai M. Gorkio mokyklos renovacijai tęsti.
Spalio 5-ąją Vyriausybės pritarimą gavęs 2006 metų nacionalinio biudžeto projektas bus teikiamas svarstyti Seimui, o šiam pritarus, darbo imsis savivaldybių finansininkai.
Vilija Šilinienė