Didžiulis dėmesys
Ar gali visokie būrėjai ir į juos panašūs veikėjai palengvinti gyvenimą? Tai pamėgino išsiaiškinti „Ekstra žinių” žurnalistas, šeštadienį Vilniuje apsilankęs visuomeninėje parapsichologijos akademijos konferencijoje.
Per šį renginį Audronė Čebienė sulaukė didelio žmonių dėmesio. Ji prisistato kvalifikuota būrėja, nusakanti ateitį, padedanti sunkiais gyvenimo atvejais, galinti išburti Taro kortomis.
Pasivadino aiškiagirde
Įeinu į persirengimo kabiną panašią patalpą. A.Čebienė atsitvėrusi kampą nuo kitų renginio dalyvių.
Kitoje pusėje – dar viena būrėja iš Ukrainos. Kaip ir prie A.Čebienės būstinės, prie atvykėlės taip pat rikiuojasi eilutė. Šios dvi būrėjos – bene vienintelės, sulaukusios pasisekimo parapsichologų renginyje. Prie kitų stendų, prekystalių – vos vienas kitas žmogus.
Laukti tenka ilgai, todėl skaitinėju, ką apie save prirašiusi A.Čebienė. Virš jos kompiuteriu surinktos pavardės negrabiai užrašytas dar vienas žodis „ekstrasensė”. Ši moteris taip pat ir aiškiagirdė. Būtent – ne aiškiaregė, o aiškiagirdė.
Ji, pasirodo, gali viską. Pavyzdžiui, išvalyti dvasią. Kaip skelbiama, seansų metu taikomas platus poveikis subtiliosiomis energijomis. Šalinamos visos ydos ir negatyvūs poveikiai žmogaus kūnui.
Kai perskaičiau, kad ekstrasensė padeda atsikratyti potraukio meluoti, pasidarė nejauku. Mat eidamas pas A.Čebienę ketinau meluoti – sau prisiskirti ydą, kurios neturiu. Turbūt būsiu po pirmų žodžių demaskuotas ir gėdingai išmestas lauk.
Uždega dar vieną žvakelę
Pagaliau po poros valandų galiu įsmukti į vidų. A.Čebienė sėdi už purvino, kažkuo aplaistyto stalo, nudaužytais kampais. Kelios aplūžusios kėdės.
Rožine palaidine vilkinti moteris menkai panaši į būrėją. Tikėjausi išvysti skaromis apsimuturiavusią kretančią senutę. Bet gal taip ir geriau.
Vandens pripiltame dubenyje dega penkios žvakės. Jau iš pradžių suglumina A.Čebienės klausimas – ar aš vilnietis? Atsakius teigiamai, būrėja uždega dar vieną žvakelę.
Patenkina trumpi atsakymai
A.Čebienės nenustebina ir mano pareiškimas vos atsisėdus prie stalo. Paaiškinu, kad visą gyvenimą į būrėjus, ekstrasensus žiūrėjau skeptiškai. Jeigu tokiam ji negali padėti, tegu iškart pasako. Būrėja mano žodžius nuleidžia negirdomis.
Pareiškiu, jog mane apėmusi lošimo manija, užvaldęs azartas. Tokią ydą išsigalvojau dar eidamas pas būrėją, nors net neatsimenu, kada laikiau rankose kokios nors loterijos bilietą.
Iškloju apie lošimą painiodamasis, vis galvodamas, kaip įdėmiai į mane akis įsmeigusi aiškiagirdė tuoj pagaus meluojant. A.Čebienė klauso, užduoda kelis klausimus. Būrėja nori sužinoti mano profesiją. Tiek to, kloju, kad esu žurnalistas. Dabar jau baigsis mano eksperimentas. Bet ne – būrėja padrąsina, kad ir tokie žmonės lošia.
Kiek metų lošiu, ar lankausi lošimo namuose, ar būna, kad negrįžtu naktimis? Būrėją patenkina trumpi atsakymai. Tik į vieną klausimą ji nori gauti platesnį atsakymą – dažniau išlošiu ar pralošiu? Vėliau suprantu, kam to reikia.
Ryšį „užmezga” itin greitai
Po klausimų-atsakymų seanso būrėja nutyla. Mąsliai primerkusi akis ji pritildytu balsu išdėsto tekstą, kuris, man regis, niekada nesikeičia. Jau pradeda imti juokas, vos sulaikau šypseną.
Tą įmantrų tekstą net sunku atsiminti. Supratau, kad ekstrasensė tuoj pat užmegs ryšį su kažkokiu kitu pasauliu ir išklausys atsakymo, kurį pateiks man.
Kol kelias sekundes mezgamas ryšys, man į galvą lenda kvailos mintys. Kas bus, jeigu dabar suskambės mano mobiliojo ryšio telefonas, kurį eidamas pas būrėją užmiršau išjungti?
Ryšys su tuo kitu pasauliu toks pat geras kaip ir mobilusis. Dabar būrėjos balsas skamba itin įtaigiai, net grėsmingai. Aš esu prakeiktas. Prakeiktas lošti ir niekada neišlošti. Tai štai kodėl A.Čebienę taip domino mano skolos! Logika labai paprasta.
Sąskaitos – nedvejojant
Po tokių žodžių turėčiau išvirsti iš tos aplūžusios kėdės. Bet išsilaikau.
A.Čebienė pareiškia man galinti padėti. Ji jau puikiai žino ir kiek seansų pakanka prakeiksmui nuimti – lygiai dešimties. O toliau – kaip parduotuvėje. Pirmieji trys seansai – po penkiasdešimt, likusieji – po trisdešimt litų. Nuolaidų sistema ir čia galioja. Jei norėsiu savo dvasią išvalyti nuo kitų negalavimų, reikės dar dvidešimties seansų po trisdešimt litų.
Mintyse suskaičiuoju, kiek man reikėtų pakloti, jei patikėčiau tokia „būrėja”. Iš viso – 360 litų. Jei dar papildomi seansai – bemaž tūkstantį litų.
Tariamės, kada skambinsiu dėl tų seansų. Tačiau iki Vėlinių „ekstrasensės” negaliu trukdyti – ji išvyksta į dvasinę kelionę. Už tai, kad sužinojau, jog esu prakeiktas lošti, privalau sumokėti dešimt litų. Bet tada vienas neatsargus „būrėjos” judesys jau visiškai pakerta pasitikėjimą A.Čebiene.
Kišdama mano ištiestą dešimtinę į juodą rankinę, moteris trūkteli pluoštą popierių. Iš jų išlenda vienos keliones organizuojančios bendrovės skrajutė, į kurią klientui įdedami bilietai, atmintinės. Tad štai kokia ta dvasinė kelionė, į kurią leisis A.Čebienė!
Išeinu iš už širmos. Už jos rikiuojasi kelios gyvenimo negandų prispaustos moterys. Šiek tiek gaila jų.
Prie šarlatanų – katalikai
Pas parapsichologus prieglobstį rado ir skandalingai pagarsėjęs Ošo meditacijos centras. Nors ne kartą buvo skelbta, kad jis kelia grėsmę žmogaus dorovei ir sveikatai, skelbti savo idėjų šios religinės bendrijos atstovams niekas netrukdo.
Dar daugiau – viename iš savo stendų Ošo meditacijos centras paskelbė informaciją apie savo draugus ir priešus.
Kažkodėl tarp draugų Ošo meditacijos centras paminėjo ir televizijos žurnalistą Henriką Vaitiekūną. Puikavosi jo nuotrauka.
O kas priešai? Tai – religijų specialistai Petras Plumpa ir Arūnas Peškaitis. Taip pat – buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus.
Nustebino ne tik kai kurių skandalingų organizacijų ir parapsichologų bičiulystė, bet ir katalikai.
Nors katalikų bažnyčios vadovai griežtai pasisako prieš visokius ekstrasensus, aiškiaregius, mugėje puikavosi leidyklos „Katalikų pasaulis” leidiniai.
„Ekstra žinios”