Leideno universiteto dėstytojas ir jo studentai gali būti akivaizdus įrodymas, kad lietuvių kalbą galima mokėti ir nešnekant lietuviškai
„Renkiesi filologiją? Studijuok Leidene!” – lietuviškai ir olandiškai kreipiamasi į būsimuosius studentus Leideno universiteto interneto svetainėje. Ten pat paaiškinama, kad lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, baltų kalbų šakai, kad ja šiandien šnekama Lietuvoje. Pasirenkamasis kursas dėstomas vieną arba du semestrus kasmet: nuo įvado iki lietuvių kalbos istorinės gramatikos. Studentai įgyja elementarių žinių apie lietuvių kalbos gramatinę struktūrą, išmoksta skaityti lietuviškus tekstus su žodynu. Neįtikėtina? Taip pat kaip ir lietuviams išgirsti, kad baltų ir slavų kalbos olandams yra nepaprastos, turtingos.
Dėstytojai važinėja dviračiais
Dar studijų metais mėgdavau pavartyti „Lietuvių kalbos enciklopediją”. Iki tol negirdėtos užsienio kalbininkų pavardės traukte traukė dėmesį: Reinderis van der Miolenas, Nikolas van Veikas, Frederikas Kortlandtas… Visus juos siejo mažiausiai trys dalykai – tautybė, studijų objektas ir darbo vieta: Leideno universiteto Nyderlanduose profesoriai baltistikai nusipelnė akcentologijos bei onomastikos tyrinėjimais. Jie ne tik profesoriavo Baltų ir slavų kalbų katedroje (šiandien – F.Kortlandtas), bet ir įvairiais laikotarpiais dėstė lietuvių kalbą. Lietuvių kalba Leideno universitete tebedėstoma: dr. Riko Derkseno disciplina – lietuvių kalba lyginamojoje istorinėje perspektyvoje.
Susitikimo vieta: Leideno universitetas, Menų fakultetas, Lyginamosios kalbotyros katedra, 106 b kabinetas. Laikas: antradienis, 12 valandų 45 minutės vietos laiku. Iš pirmo žvilgsnio klaidžiame Leidene galva dar labiau apsisuko: tarp vandens kanalų raitėsi siauros gatvės, tarp lėtai važiuojančių mašinų laviravo dviratininkai, vienas po kito dygo malūnai ir universiteto pastatai. Šalia jų stoviniavo ir kažką emocingai aptarinėjo jaunimo pulkai.
Perėjusi kažkelintą tiltą per kažkelintus miesto vandenis, likus penkioms minutėms iki susitikimo, pasidaviau: prie kinų maisto restorano mane pasitiko pats lietuvių kalbos dėstytojas – Rikas Derksenas. Jis atvyko, kaip įprasta dažnam olandui, kostiumuotas ir dviračiu. Netrukus paaiškėjo, kad ketveriais metais už Vilniaus universitetą vyresnės Alma Mater Menų fakulteto pastatai slėpėsi čia pat, už eilinio kanalo. Būčiau ir pati juos laiku suradusi, jeigu būčiau turėjusi… dviratį. Jų specialioje stovėjimo aikštelėje prie Leideno universiteto stovėjo kelios dešimtys. Pakilome į antrą aukštą.
Vasaros kursai – Lietuvoje
„Labas”, – lietuviškai sveikinasi lyginamosios kalbotyros doktorantas Alvinas Kloekhorstas, su kuriuo darbo kabinetu dalijasi Rikas Derksenas. „Blogai kalbu lietuviškai – truputį”, – studentas ieško vyresniojo bendradarbio akių. Alvinas vienerius metus universitete mokėsi rusų kalbos. Lietuviškai pramoko Vilniuje per keletą savaičių. Kaip ir kiti du jo kolegos, lyginamosios kalbotyros doktorantai Gusas Kronenas ir Michaelis Peyrotas.
Prie kabineto durų sutiktas asistuojantis profesorius Michielis de Vaanas buvo kalbesnis. Michielis lietuvių kalbos vasaros kursus lankė Vilniaus universitete. Ten ir pramoko lietuviškai. Žinias įtvirtino kitos kelionės į Lietuvą metu – dvi savaites sausio mėnesį viešėjo sostinėje. „Bet po to aš beveik nekalbėjau lietuviškai”, – prisipažįsta olandas.
Su Leideno universiteto lietuvių kalbos dėstytoju bendravome angliškai: „Iš tikrųjų niekada neįsipareigojau išmokti kalbėti lietuviškai, bet galbūt tai buvo klaida, – svarsto neseniai ketvirtąją dešimtį perkopęs Rikas Derksenas. – Kai studijavau doktorantūroje, kelionės į Lietuvą buvo varginantis dalykas”.
Daktaro disertaciją „Baltų metatonija” Rikas Derksenas apsigynė Leideno universitete 1996-aisiais. Prieš keletą mėnesių jis studijavo podiplominėse doktorantūros studijose – dirbo su elektronine etimologine lietuvių kalbos duomenų baze.
Šiuo metu dr. R.Derksenas prisideda prie „Indoeuropietiško etimologijos žodyno” rengimo.
Tai – Leideno universiteto lyginamosios indoeuropiečių kalbų katedros tyrinėjimų projektas. Remdamasis elektronine duomenų baze, Rikas Derksenas rengia knyginį baltų etimologijos žodyno variantą, kuris šalies knygynuose turėtų pasirodyti jau po poros metų.
Vertė originalų J.Jablonskio tekstą
Netrukus savo akimis įsitikinau, kad lietuviškai nekalbantis dėstytojas gali dėstyti lietuvių kalbą Leideno universitete. Dr. Rikas Derksenas mane pakvietė į beveik dvi valandas trukusią paskaitą.
Studentai rinkosi į auditoriją pirmame to paties pastato aukšte. Jos viduryje stovėjo į stačiakampio formą sujungti stalai su aštuoniolika kėdžių, pro langus matėsi uždaras kiemelis. Į paskaitą atvyko dvi merginos ir vaikinas – visi šio dalyko klausytojai. Viena studentė, kaip ir pridera rimtai nusiteikusiai kalbininkei, pasisveikino lietuviškai: „Laba diena!”.
Susipažinkite: tai – trečiakursė slavistikos bakalaurantė Helen. Šalia jos sėdi ketvirtakursė slavistė Saskia, priešais – ketvirtakursis slavistas Jorgenas. Pastarieji pagal 2002-ųjų metų Leideno universiteto patvirtintą programą po penkerių studijų metų įgis magistro laipsnį. Visi jie čia šiandien susirinko studijuoti istorinės lietuvių kalbos gramatikos – akcentologijos. Lietuvių kalba lyginamojoje istorinėje perspektyvoje yra pasirenkamas dalykas, kurį išklausęs ir paskui egzaminą žodžiu išlaikęs studentas gali gauti nuo 8,6 iki 17,2 studijų kreditų – ECTS (angl. European Credit Transfer System). Reikalavimai: domėjimasis kalbų istorija ir geros vokiečių kalbos žinios – studijų metu naudojamasi vokiška literatūra.
Dr. Riko Derkseno paskaitos olandiškai metu be perstojo skambėjo lietuviški žodžiai: šauti, maišas, ausis, akmuo, kelias, klausyti, spjauti, žemaitis, bjaurus, gerti, mazgas, angis, ežys… Paskui sekė lietuviškų ir latviškų dainų su žalčio motyvais analizė. Dainas originaliomis kalbomis su vertimu į anglų kalbą dėstytojas parinko iš vokiečių kalbininko Rainerio Ekerto ir Latvijos prezidentės Vairos Vykės-Freibergos straipsnių. Galiausiai ketvirtakursis slavistas Jorgenas į olandų kalbą laisvai vertė… originalų 1924-ųjų metų Jono Jablonskio tekstą – pasakojimą apie Kazimierą Būgą. Dr. R.Derksenas savo studentą pataisyti turėjo vos keletą kartų.
Literatūros netrūksta
Trumpos pertraukėlės metu, kai vieni uždarame kiemelyje gėrė kavą, o kiti paprasčiausiai šildėsi saulėje, gerai rusiškai ir prasčiau lietuviškai mokanti Helen prisipažino, kad baltų ir slavų kalbos jai – egzotiškos ir turtingos. Saskia su Jorgenu jai pritarė. Jorgenas savo pasirinkimą studijuoti slavistiką paaiškino taip: „Angliškai, vokiškai, prancūziškai moka daugelis, kinų ir japonų kalbas – gerokai mažiau žmonių. Todėl geriausia taikyti į patį viduriuką – slavų ir baltų kalbas”. Norintieji ne tik skaityti, bet ir pramokti kalbėti lietuviškai, bent porai savaičių vyksta į Lietuvą.
Lietuvių kalbą lyginamojoje istorinėje perspektyvoje studijuojantiems ir šiaip lietuvių kalba besidomintiems olandams lietuviškos literatūros netrūksta. Tuose pačiuose Leideno universiteto menų fakulteto pastatuose įsikūrusioje bibliotekoje radau „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną”, visus dvidešimt „Lietuvių kalbos žodyno” tomų, „Lietuvių kalbos enciklopediją”, abu „Lietuvių pavardžių žodyno” tomus ir dar daugelį kitų kalbos mokslo knygų.
Milda Pavilionytė