Nemokamas mokslas Lietuvoje – melas

Statistika rodo, kad iš 2014 jaunuolių įstojusių į 6 aukštąsias mokyklas, net 1790 papildomai mokėsi nuo 1 iki 7 disciplinų. Šešėliniame korepetitorių versle sukasi nuo 20 iki 50 milijonų litų. Teigimas, kad Lietuvoje mokslas nemokamas, neatitinka tikrovės, nes tėvai papildomam vaikų mokymui išleidžia nuo 730 iki 3600 litų per metus. Nemažai abiturientų tikina, kad jų netenkina valstybinis mokymas. Lietuvoje kuriasi šešėlinė mokykla.

Už verslo liudijimą moka skirtingai

Korepetitorių verslas populiarus ir Panevėžyje. PB pakalbinti keli panevėžiečiai moksleiviai teigė, kad mokosi papildomai, o tėvai už pamokas išleidžia nemenkus pinigus. Kad korepetitorių paslaugos tampa vis populiaresnės, liudija savaitraščio „Veidas” atliktas dviejų sostinės mokyklų vienuoliktokų bei abiturientų apklausa. Korepetitorių paslaugomis naudojasi daugiau nei du trečdaliai dvyliktokų ir beveik pusė vienuoliktokų. Dažniausiai privačiai moksleiviai mokosi matematikos, anglų, lietuvių kalbos bei istorijos. Dauguma moksleivių papildomai mokosi dviejų arba trijų disciplinų.

Mokesčių inspekcijos specialistai teigia, kad verslo liudijimas laisvojo mokytojo veiklai besiverčiantiems pedagogams šalies miestuose kainuoja skirtingai. Sostinėje korepetitoriaujantis mokytojas už verslo liudijimą turi sumokėti 500 litus, kuris galioja vienerius metus. Panevėžio mieste bei rajone už verslo liudijimą, papildomai mokymo veiklai užsiimti pedagogams tenka sumokėti 400 litų. Tuo tarpu Mažeikiuose pedagogas sumoka tik 100 litų. Tačiau statistiką rodo, kad su verslo liudijimais dirbančių mokytojų – mažuma. Verslo liudijimus dažniausiai įsigyja mokytojai pensininkai.

Legaliai dirbančių nedaug

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodo, kad 2004 metais pedagogų, turinčių laisvojo mokytojo liudijimą arba kitaip vadinamų korepetitorių, Lietuvoje buvo užregistruota 834. VMI nurodo, kad 2005 metais (duomenys už 9 mėnesius) korepetitorių užregistruota 782.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė Emilija Rimkienė teigė, kad legaliai dirbančių korepetitorių, tai yra įsigijusių individualios veiklos verslo liudijimus, užregistruota 31. Tačiau PB žiniomis, pedagogų dirbančių nelegaliai yra žymiai daugiau.

Bausti negali

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Aldas Skvarnavičius teigė, kad bausti pedagogus už nelegalią veiklą neteko. „Tokios informacijos, kad už nelegaliai teikiamas moksleiviams papildomas pamokas būtų nubaustas mokytojas, neturime. Šias paslaugas pedagogai teikia savo namuose, o į asmeninį butą veržtis negalime. Jei pasiektų skundai, žinoma, reaguotume”.

Samdo korepetitorius

PB kalbino du A.Lipniūno vidurinės mokyklos moksleivius. Šiems jaunuoliams tėvai samdo korepetitorius. Vienuoliktokė Monika Auksutytė papildomai mokosi anglų kalbos. „Mokausi užsienio kalbos oficialiai kalbų mokykloje. Už pusantros valandos tėvai moka 20 litų. Nuo kitų metų žadu pradėti privačiai mokytis matematikos, todėl tėvams teks mokėti daugiau, nes žinau, kad už valandą mokestis yra 15 litų”, – sakė vienuoliktokė.

Tos pačios mokyklos dvyliktokas Kęstutis Valentinavičius papildomai mokosi matematikos. „Kartą per savaitę einu mokytis pas matematikos mokytoją. Tėvai už valandą moka 15 litų. Ateityje galvoju mokytis per savaitę daugiau valandų”, – pasakojo vaikinas.

Abiturientui neteko girdėti, kad papildomas pamokas mokytoja dirba legaliai. „Mokytoja nesigyrė, todėl teigti, ar turi verslo liudijimą, pasakyti negaliu. Be manęs pas šią matematikos mokytoją papildomai mokosi dar trys draugai”, – sakė K.Valentinavičius.

Papildomai moko mokykloje

Atliekant žurnalistinį tyrimą, pavyko pakalbinti užsienio kalbos (vokiečių) mokytoją, kuri dirba A.Lipniūno vidurinėje mokykloje (pavardė redakcijai žinoma). Ji patvirtino, kad papildomai vokiečių kalbos moko po pamokų mokykloje ir savaitgaliais namuose. Už valandą papildomo mokymo moteris prašo mokėti 15 litų.

Mokykloje po pamokų nemoko?

Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Dainius Šipelis PB tvirtino žinąs, kad mokytojai moko papildomai moksleivius. „Jie turi įsigiję verslo liudijimus individualiai veiklai vykdyti. Tai reikalauja įstatymai, taip turi būti”, – teigė skyriaus vedėjas.

Vedėjas įsitikinęs, kad pedagogai tokias paslaugas teikia tik namuose. „Šimtu procentu garantuoju, kad mokyklose tokia veikla nevyksta. Bent jau man neteko girdėti. Jei tai būtų, tikrai žinotume. Mokyklose tokių dalykų negali būti, juk mokslas mūsų šalyje nemokamas”.

Papildomos pajamos

Pasiteiravus D.Šipelio, kiek vidutiniškai uždirba Panevėžio švietimo įstaigų pedagogai, Švietimo skyriaus vedėjas sakė, kad atlyginimo vidurkis yra apie 1000 litų. „Tačiau mokytojo alga priklauso nuo kvalifikacinės kategorijos, darbo krūvio bei stažo. Todėl vieni jų gauna didesnį, kiti mažesnį atlyginimą”, – sakė valdininkas.

Paskaičiavus, kiek prie algos prisiduria papildomai mokanti moksleivius matematikos mokytoja už keturis PB žinomus mokinius, paaiškėjo, kad apie 3120 litų per metus. Tai nėra daug, bet neaišku, kiek mokinių po pamokų mokosi pas ją individualiai. Jei tėvai vaikams samdo trijų disciplinų pedagogus, per metus šeima gali netekti nuo 3090 iki 10800 litų.

Anksčiau tokia veikla užsiiminėjusi buvusi pedagogė (redakcijai pavardė žinoma) sakė, kad Panevėžyje kainos už papildomus mokslus svyruoja. „Mokestis už valandą yra nuo 15 iki 20 litų. Už užsienio kalbos papildomą mokymą – mokestis didesnis. Pigiau kainuoja lietuvių kalbos pamokos. Taip pat pigiau tėvams atsieina, jei samdoma mokytoja moksleivius moka grupėmis. Tėvams mokestis mažesnis, tačiau pedagogė nepralaimi”, – aiškino moteris.

Būtų neišlaikę egzaminų

Prieš trejus metus apklausti šešių Lietuvos universitetų (Vilniuje, Kaune bei Šiauliuose) pirmo kurso studentai teigė, kad be korepetitorių pagalbos jie būtų neišlaikę egzaminų arba išlaikyti egzaminai būtų įvertinti gerokai prasčiau. Iš šimto apklaustųjų pastaraisiais metais, kas savaitę su korepetitoriaus pusę apklaustų moksleivių vidutiniškai dirba nuo vienos iki dviejų valandų, daugiau kaip ketvirtadalis – po 3-4 val., dešimtadalis – daugiau kaip keturias, o likusieji – po valandą.

Švietimo plėtotės centro direktorius Pranas Gudynas sakė, kad kuo mokykla geresnė, tuo daugiau vaikų naudojasi korepetitorių paslaugomis.

Nori maksimalaus žinių įvertinimo

Netgi nurodoma priežastis, kodėl itin stipriems vaikams dar reikia papildomo mokymo. Teigiama, kad prestižinių mokymo įstaigų moksleiviai stengiasi, jog jų žinios būtų įvertintos maksimaliai. Jie įsitikinę, kad jei per valstybinį egzaminą negauna arti 100 balų, tai – nerimta.

Vyrauja nuomone, kad korepetitorių buvo visada, tačiau į viešumą iškilo tik atsiradus valstybiniams egzaminams. Pastarieji susideda iš 11-12 klasės kurso, todėl jau dvejus metus reikia mokytis sistemingai. Tą sugeba nedaugelis mokinių. Siekdami panaikinti dėl nesistemingo mokymosi atsiradusias spragas, ieškomi korepetitoriai.

Bandė pažaboti

Buvęs švietimo ir mokslo ministras, dabar Seimo narys, Algirdas Monkevičius bandė pažaboti šešėlinį korepetitoriavimą ir tik iš dalies smerkia pedagogus. Anot jo, korepetitoriai buvo visada ir jie teikia pagalba tiems, kuriems sunkiai sekasi mokytis.

A.Monkevičiaus nuomone, nieko blogo, jei tokią paslaugą teikia į pensiją išėjęs mokytojas. Tačiau, tvirtino, blogai, kad daugelis korepetitorių šias paslaugas teikia nelegaliai. Jam yra tekę girdėti tėvų skundų, kad mokytojai atvirai aiškina, esą jie per pamoką moko už tiek, kokią gauna algą, o jei vaikai nori išmokti normaliai, turi susimokėti papildomai.

Raimonda Mikučionytė