Kultūros rūmų salėje skambino Niujorko Džiuljardo muzikos mokyklos doktorantas Edvinas Minkštimas
Kauno filharmonija remontuojama, todėl koncertai dabar skamba kitose miesto erdvėse: didžiąją dalį kamerinių renginių galėsime išgirsti M.K.Čiurlionio galerijos salėje, simfoninius koncertus teks laikinai „apgyvendinti” Kultūros rūmuose.
Tarptautinės muzikos dienos išvakarėse čia skambėjo pirmasis koncertas, kuriame buvo atlikti L.van Bethoveno ir ispanų bei portugalų klasikų L. de Freitas Branko, E.Granados, T.Bretono, Ch.Chimeneso kūriniai.
Vakaro lyderis
Juo neabejotinai buvo pianistas Edvinas Minkštimas, šiuo metu vienintelis lietuvis, studijuojantis garsiojoje Niujorko Džiuljardo muzikos mokyklos doktorantūroje. (Neseniai šią mokyklą baigė kitas lietuvių pianistas – Gabrielius Alekna.) Šįsyk Edvinas pasirinko skambinti L. van Bethoveno Trečiąjį koncertą fortepijonui.
Kaunietis, mūsų miesto publikai gerai pažįstamas atlikėjas, dar vaikystės metais stebinęs klausytojus žėrinčiu virtuoziškumu ir įgimtu muzikalumu, dabar pasirodė jau kaip subrendęs solistas. Jaudino Edvino itin subtiliai, gražiu ir raiškiu tušė paskambinta Koncerto II dalis. Į kiekvieną harmonijos posūkį, spalvų pasikeitimo vingį buvo dėmesingai įsiklausyta grojant Koncerto kadenciją. Stulbino filigraniškai atlikti pasažai, nepriekaištinga smulki technika.
Apmaudu, kad pianisto lygiaverčiu partneriu netapo dirigentas iš Portugalijos – Žozė Fereira Lobo. Regis, kad temperamentingas pietietis nerado tinkamo kontakto nei su talentingu pianistu, nei su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, juolab su Bethoveno kūriniu. Skuboti tempai trukdė atsiskleisti valingų tempų grožiui, jų savitumui – ypač trečiojoje dalyje neįtikėtini greitinimai vertė suklusti ir orkestrantus, ir pianistą, kad tik nesubyrėtų ansamblis.
Į solisto norą interpretuoti Bethoveną grakščiai ir elegantiškai mažai tebuvo atsižvelgta: gal trūko repeticijų, o gal dėmesį blaškė ir pati Kultūros rūmų salė, kurioje visas muzikos vyksmas vyko neatsiribojus nuo klausytojų, – atlikėjai į sceną išeidavo tais pačiais koridoriais kaip ir publika, scenoje matėsi čia neseniai vykusių diskotekų ženklų, aukštoji muzika buvo tarsi „nukelta” nuo savo garbės pjedestalo. Garbė pianistui E.Minkštimui, jog jis sugebėjo išlaikyti tinkamą distanciją tarp solisto ir visų likusiųjų.
Koncertinės ir konkursinės patirtys
Pianistas neprieštaravo po koncerto išsakytai nuomonei, jog jo Bethoveno Trečiojo koncerto atlikimui didžiausią poveikį darė studijos Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje: „Ten mokiausi pas pasaulio garsenybę, pianistą Mišelį Berėfą, tačiau kaip nors išskirtinai Bethoveno interpretacijai įgytos patirties nepritaikiau. Matyt, prancūziška įtaka stipri, jei ji juntama mano muzikavime”, – sakė pianistas. E.Minkštimui pianizmo paslapčių teko semtis pas įvairius pedagogus: J.Naujalio gimnazijoje jo fortepijono mokytoja buvo T.Muraško, Muzikos akademijoje – profesorė V.Vitaitė, Paryžiuje – minėtasis M.Berėfas, dabar Niujorke Edvinas studijuoja pas profesorių Dž.Loventalį.
E.Minkštimas yra 9 tarptautinių konkursų laureatas (tarp jų P.Čaikovskio jaunųjų atlikėjų Maskvoje 1992 metais). Solisto karjerą pianistas pradėjo 1995 m. su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, atlikdamas E.Grygo Koncertą.
Pasak atlikėjo, jo įsimintiniausi koncertai vyko garsiojoje Alice Tully hall Niujorke, P.Čaikovskio konservatorijos didžiojoje salėje Maskvoje, Paryžiaus nacionalinės konservatorijos salėje. Surengti rečitaliai buvo transliuojami per pagrindinį Europos muzikos klasikos TV kanalą „Mezzo”. Taip pat išskirtiniais jaunasis atlikėjas laiko savo pasirodymus su Paryžiaus ir Džiuljardo muzikos mokyklos orkestrais.
Pianistas su įvairiais orkestrais muzikos vakaruose yra pagrojęs 15 koncertinio žanro veikalų, jų parengęs – dvigubai daugiau. Prie Bethoveno analogiško žanro veikalų prisilietė pirmąsyk, nors Vienos klasiko sonatų yra atlikęs daug: Paryžiuje, Amerikoje, Lietuvoje, Danijoje, Vokietijoje, taip pat konkursuose.
Šviesus žvilgsnis į rytdieną
Po dvejų metų studijų Džiuljardo muzikos mokyklos doktorantūroje Edvinas Minkštimas gaus aukščiausios kvalifikacijos diplomą, kokį gali gauti muzikas. Be to, nemokamai: 30 tūkstančių dolerių per metus kainuojančias studijas Edvinui apmoka pati mokykla, o tokia galimybe gali pasinaudoti tik keli išrinktieji. Artimiausiu metu talentingas pianistas turi pasirinkti savo disertacijos tyrimo temą, taip pat jis ketina dalyvauti dviejuose prestižiniuose pianistų konkursuose – Belgijoje ir JAV.
„Jaučiu, kad tik dabar esu subrendęs dalyvauti rimtose muzikinėse varžytuvėse. Kiti savo laimę bando jaunesni, entuziastingai važinėja po įvairiausius konkursus, vykstančius įvairiuose pasaulio kampeliuose. Man atrodo, kad visų pirma reikia subręsti, įgyti savo individualų braižą, subrandinti požiūrį į atliekamą muziką, o kiek vėliau bandyti konkursinę laimę prestižiniuose, o ne bet kokiuose konkursuose. Varžytuvėse taip pat laukiamos asmenybės, o ne tik gerai grojantys muzikantai”, – tikina Edvinas.
Niujorke pianistas yra įsikūręs pas buvusią Lietuvių bendruomenės pirmininkę, dabar einančią Tautų fondo valdybos pirmininkės pareigas Giedrę Kumpikaitę, kuri glaudė visą būrį lietuvių muzikų Niujorke: pas šią nuostabią moterį netrumpai gyveno smuikininkas V.Čepinskis, laikinai buvo apsistoję dainininkas E.Montvidas ir pianistas A.Puodžiukas.
Ateityje Edvinas norėtų grįžti Lietuvon, įgytas žinias pritaikyti pedagoginiame darbe: „Mano šaknys čia. Noriu, kad ir mano vaikų, jei jų turėsiu, šaknys taip pat būtų čia, kad jie kalbėtų mūsų gražia kalba”, – pokalbio pabaigoje sakė pianistas.
Alina Ramanauskienė