Žmonės įsimyli, tuokiasi, blaškosi, įtarinėja, užmezga romanus, palieka šeimas, vėl blaškosi, nekenčia, sugrįžta pas buvusiuosius… Psichologė Ina Šifanova ir jos kolega psichologijos mokslų daktaras Igoris Romanovas daug metų studijavo meilės trikampio temą ir priėjo štai tokias išvadas. ..
Pamestos moterys greitai išteka
Meilės trikampis dažnai tampa savotišku tramplynu į kitus, sėkmingesnius, santykius. Per audringą romaną žmonės išgyveno įvairiausius jausmus – meilę, išsiskyrimą, nusivylimą, poreikį vėl mylėti ir būti mylimiems.
Palikę žmoną, meilužės neveda
Vyras, palikę namus dėl meilužės, dažniausiai pastarosios neveda, o netrukus pameta ją dėl trečiosios. Štai su ja ir pasiryžta dar kartą sukurti šeimą.
Šis scenarijus yra pats dažniausias po skyrybų. Jis ir ji susituokia. Vyras palaipsniui subręsta, įveikia savo infantilumą, nerangumą ir apie 30-uosius savo gyvenimo metus pagaliau tampa patraukliu vyru. Jis ima traukti moterų dėmesį. Žmona jį jau erzina, nes ji žino visas jo silpnybes. Vyriškiui reikia moters, kuri atras jį visai kitokį – žavingą, patrauklų, stiprų ir gerbtiną. Jis įsigyja meilužę.
Tačiau vedęs vyras jaučia kaltę prieš žmoną. Taigi meilužė tampa pretekstu palikti žmoną – amžiną kaltės šaltinį, šalia kurio gyventi sunku.
Galų gale abi moterys lieka apgautos, o jis, baltas ir pūkuotas, eina pas trečiąją. Šalia trečiosios jo sąžinės niekas nebeslegia.
Įdomus, kol turi „paklausą”
Daugeliui žmonių partneris reikalingas tol, kol apie jį sukasi konkurentas. Pergalė – tai įrodymas, koks esate žavingas. Tai savotiškas trofėjus. Dažnas iš mūsų esame širdyje medžiotojai. O kai nugalime, įdėję daug jėgų, mūsų jausmai „laimikiui” staiga atvėsta. Pasididinome pasitikėjimą savimi – ir traukiame toliau.
Meilužės strategija
Moteris, kuri kėsinasi „pagrobti” svetimą vyrą, kantriai laukia romano kulminacijos: kai jų rankos susilietusios dar virpa, bet joks partnerio bruožas kol kas neerzina.
Ji sako, jog užjaučia mylimąjį, tačiau ir pati labai kenčia: „Aš suprasiu, jeigu tu grįši į šeimą, bet per daug tave myliu, kad pakelčiau mintį, jog rytą atsibundi šalia kitos moters…”
Pagaliau meilužė kelia sąlygą: aš arba ji. 70-75 proc. tokių atvejų, kai ultimatumas iškeliamas laiku ir tinkamai, vyrai lieka su meilužėmis. Tos, kurios atideda „rimtą pokalbį” mėnesiui kitam, praranda juos visiems laikams.
Žmonos strategija
Žmona, pajutusi, jog vyro santykiai „kairėje” dar neįsibėgėjo arba jau ėmė vysti, ima veikti. Ji staigiai padidina švelnumo, dėmesio ir susižavėjimo savo vyru dozę.
Žmona imasi visų įmanomų būdų sulaikyti vyrą šeimoje. Jeigu šeima turi savo verslą, vyrą gali sulaikyti į šeimą įdėtas kapitalas. Jeigu vyras jautrus kitų žmonių vertinimams, – žmona pasitelks į sąjungininkus jo tėvus, gimines bei draugus.
Meilužio strategija
Norinčiųjų nuvilioti svetimą žmoną – labai nedaug. Tai retas atvejis. Todėl pirmiausiai tokiam asmeniui reikia nuspręsti, ar jis tikrai to nori.
Meilužis paprastai apeliuoja į moters gailestį – jis nuolat kalba apie baisias savo kančias.
Meilužis ištekėjusiai moteriai žada šiesią ateitį: kavą į lovą, savaitgalius Paryžiuje… Beje, gailestis ir šviesi ateitis – puikus kokteilis, kuriam atsispiria reta moteris.
Vyro strategija
Vyras per akimirką pakeičia savo elgesį su žmona 180 laipsnių. Jeigu iki šiol buvo švelnus ir supratingas, – staiga išreikš savo tvirtą valią. Jis susitiks su žmonos draugėmis ir suburs iš jų palaikymo komandą.
Sutuoktinis stengsis, kad žmona atsitokėtų: niekas kitas jos taip nemylėsiąs ir nesuprasiąs kaip jis.
Jeigu manote, kad vyras eis su konkurentu muštis, – klystate. Protingas neis. Bet ne todėl, kad bijotų. Todėl, kad jis supranta: primuštam meilužiui žmona pajus užuojautą, norą apginti ir dar didesnę meilę.
Kaip kare
Meilės trikampis – tai mažytis karo modelis. Kaip bet kuriame kare, čia galioja specifinė elgesio strategija ir galimybės numatyti laimėtoją.
Prieš grumdamiesi dėl savo laimės, gerai pagalvokite: ar jums tikrai reikia sulaikyti partnerį? Ne veltui sakoma: jeigu sužadėtinė išėjo pas kitą, dar nežinia, kuriam pasisekė.
Jeigu vis dėlto jis (ar ji) liks su jumis, o ne su konkurentu (-e), ši pergalė – labai sąlygiška. Kartais pergalė yra sugebėjimas laiku pasitraukti iš kovos lauko ir likti savimi.
Jeigu jūsų mylimasis ar mylimoji abejoja, su kuo jam (jai) geriau, tikriausiai jūsų deramai neįvertino. Deramai įvertinti gali irgi ne kiekvienas – tik tas, kurio siela artima. Jeigu jūs imatės kovoti dėl „ne savo” žmogaus, gali atsitikti taip, kad jūsų paties jausmai pradings. Tuomet jums liks tik nusivylimas – savimi ir savo kovos objektu.
Neištikimi vyrai
Sunkiausia ištikimybę išsaugoti sekasi tiems žmonėms, kurie nėra tikri dėl savo seksualinio patrauklumo. Ypač tai pasakytina apie paauglius bei senstančius vyrus.
Neištikimi vyrai paprastai būna artistiški, demonstruojantys save. Nemoka klausytis moters. Kalba tik apie savo sėkmę. Mėgsta girtis esą geri meilužiai. Meilė jiems iš tiesų yra kovos laukas: jiems nuolat reikia pergalių.
Kita lovelasų „rūšis” – mamyčių sūneliai. Jiems moters idealas yra mama, todėl jie nuolat ieško. Jie turi parengę visą sąrašą savybių, kokia turėtų būti moteris.
Darboholikai. Baimė būti priklausomam nuo moters daro vyrą priklausomą nuo darbo. Tokie vyrai intymią minutę gali atsiliepti į telefono skambutį ir tvarkyti darbo reikalus. Jiems taip pat būdinga su bendradarbiais aptarti partnerės seksualinius polinkius.
Neištikimos moterys
Nepasitikinčios savimi. Jos nuolat klausinės, ar jas tikrai mylite, ir pavyduliaus – tyliai, kaip pavyduliauja kompleksų kamuojami žmonės. (Savimi pasitikinčios moterys iškart užsimos keptuve arba pasiūlys „pasikalbėti”.)
Kerštautojos. Kadaise jos buvo skaudžiai įžeistos vyrų. Jų gyvenimo programa dabar – atkeršyti. Jos keršija išduodamos. Naikindamos vyrišką savimeilę.