Degtindarių kova – smūgis spalvotųjų gėrimų mėgėjams

Į mobiliojo ryšio bendrovių, pieno perdirbėjų, alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintojų kovas dėl vietos po saule įsivėlė ir degtindariai.

Prieš savaitę bendrovė „Alita” paskelbė akredituotų specialistų išvadas, esą jos gaminys „Premium Gera” – švariausia degtinė Lietuvoje. Konkurentai – bendrovė „Vilniaus degtinė” – suskubo reklamuoti savo produkciją ir švariausia degtine įvardijo „Sobieski”.

Tačiau šį alkoholinį gėrimą vilniečiai lygino ne su degtine, o su kita konkurentų iš Alytaus produkcija.

Rezultatai – po 3 mėnesių

Konkurencijos tarybos atstovė Palmira Kvietkauskienė mūsų dienraščiui sakė, kad įstaigos specialistai įdėmiai stebi prasidėjusį reklamos karą tarp degtindarių. Maža to, tarybai skundą jau pateikė „Vilniaus degtinė”.

„Priimant sprendimą, ar pradėti tyrimą, pirmiausia turime įsitikinti, ar yra pakankamai svarus pagrindas. Juk taryba neanalizuoja skundų, kai, sakykime, ūkio subjektas tiesiog nori apskųsti konkurentą”, – sakė P. Kvietkauskienė.

Jos teigimu, degtindarių konfliktas, kai konkurencinėje kovoje naudojama lyginamoji reklama – ne pirmas ir ne paskutinis mūsų šalyje. Anot Konkurencijos tarybos atstovės, tokių reklamos karų paprastai padaugėja po to, kai suintensyvėja konkurencija dėl prekių ženklų.

„Lyginamojoje reklamoje būtina paisyti objektyvumo: kai kalbama apie tai, kuris gaminys geresnis, o kuris – blogesnis, sykiu menkinamas ir pastarojo ženklas. Be to, itin svarbu lyginti tik sulyginamus dalykus”,- sakė specialistė.

Anot P. Kvietkauskienės, Konkurencijos taryboje skundo nagrinėjimas vidutiniškai trunka 3-4 mėnesius. Jeigu paaiškėja, kad pažeistas Reklamos įstatymas, bauda pažeidėjui gali siekti nuo tūkstančio iki 30 tūkstančių litų. Esant sunkinančioms aplinkybėms – ir iki trijų procentų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų. Be to, baudos dydis priklauso ir nuo įstatymams prieštaraujančios reklaminės kampanijos masto.

Nekorektiška kova

Praėjusią savaitę „Alita” paskelbė seniausios alkoholio kontrolės laboratorijos Šiaurės Europoje ACL atliktų tyrimų duomenis. Žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusioje vaizdinėje reklamoje tvirtinama, kad ACL ištyrė atsitiktinai Lietuvos prekybos centruose nupirktas degtines „Sobieski”, „Bajorų Premium”, „Lithuanian Auksinė”, „Lithuanian originali”, „Ozone” ir „Premium gera”.

Įvertinus degtinės gamybai naudoto metilo alkoholio kokybę ir kiekį, esą švariausia ir geriausia degtine paskelbta tyrimą užsakiusios bendrovės „Alita” gaminys „Premium Gera”. Neva šioje degtinėje metanolio kiekis devynis kartus mažesnis nei „Vilniaus degtinės” – „Sobieski” bei keturis kartus mažesnis nei „Stumbro” gaminamoje degtinėje „Lithuanian Originali”.

Vos tik tokio turinio užsakomoji reklama buvo paviešinta, stiprių alkoholinių gėrimų mėgėjams išmesti dar vieno tyrimo rezultatai.

Šįkart savo gaminamą produkciją gyrė bendrovės „Alita” sukritikuotos degtinės „Sobieski” gamintoja – „Vilniaus degtinė”.

Šios įmonės užsakytoje reklamoje švariausia degtine skelbiama „Sobieski”. Tiesa, tokios išvados prieita lyginant metanolio kiekį šioje degtinėje su nieko bendra su degtine neturinčiais brendžiu ir konjaku, kuriuos gamina „Alita”. O reklamoje kalbama jau ne apie švariausią degtinę, bet apie švariausią alkoholinį gėrimą.

Aršumo pavyzdžiai

Degtindarių konfliktas – ne pirmasis susidūrimas tarp konkuruojančių bendrovių Lietuvoje.

2002-ųjų rudenį bendrovės alaus „Tornado” reklamą televizijose konkurentai pavadino blogo skonio pavyzdžiu. Anot jų, reklama „Tornado – tikra vyrų galia” neva vaizdavo asocialių asmenų girtavimą bei visuomenėje nepriimtiną elgesį.

Tuo pat metu žiežirbos lakstė ir tarp gaiviųjų gėrimų gamintojų: aštuoniolikos gėrimų gamintojų interesams atstovaujanti Nacionalinė gėrimų gamintojų asociacija tikino, esą „Baltijos mineralinių vandenų kompanijos” limonado „Gaja” reklama – klaidinanti. Mat šis gaminys reklamuotas kaip vienintelis Lietuvoje tik su cukrumi saldintas gėrimas, be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių. Asociacija pareiškė, kad pastarasis teiginys gali sukelti paniką tarp vartotojų ir yra teisiškai nepagrįstas.

Prieš pustrečių metų vieša kova virto dviejų didžiausių šalies pieno perdirbimo įmonių grupių „Pieno žvaigždės” ir „Rokiškio sūris” konfliktas dėl įtakos bendrovėje „Panevėžio pienas”.

Raklomos karo kirvį buvo iškasę ir mobiliojo ryšio operatoriai: pirmąjį praėjusių metų pusmetį Konkurencijos taryba pradėjo net 6 tyrimus dėl mobiliojo ryšio bendrovių reklamos.

Telekomunikacijų bendrovės viena kitai kando įvairiais būdais: „Omnitel” teigė, kad „Ežio” kortelė yra pigiausia, nors „Tele2” tvirtino, kad visi paslaugos „Mažylis” tarifai yra mažesni nei konkurento. Be to, „Tele2” siūlė įsigyti „Mažylio” pakuotę pigiau atnešus „Ežio” kortelę.

Ne kartą Konkurencijos tarybos prašyta įsikišti ir į „Tele2” konfliktą su „Telekomu”.

Beje, Konkurencijos taryba – ne vienintelė institucija, galinti nagrinėti ginčus dėl reklamos.

Į mobiliojo ryšio bendrovių, pieno perdirbėjų, alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintojų kovas dėl vietos po saule įsivėlė ir degtindariai.

Prieš savaitę bendrovė „Alita” paskelbė akredituotų specialistų išvadas, esą jos gaminys „Premium Gera” – švariausia degtinė Lietuvoje. Konkurentai – bendrovė „Vilniaus degtinė” – suskubo reklamuoti savo produkciją ir švariausia degtine įvardijo „Sobieski”.

Tačiau šį alkoholinį gėrimą vilniečiai lygino ne su degtine, o su kita konkurentų iš Alytaus produkcija.

Rezultatai – po 3 mėnesių

Konkurencijos tarybos atstovė Palmira Kvietkauskienė mūsų dienraščiui sakė, kad įstaigos specialistai įdėmiai stebi prasidėjusį reklamos karą tarp degtindarių. Maža to, tarybai skundą jau pateikė „Vilniaus degtinė”.

„Priimant sprendimą, ar pradėti tyrimą, pirmiausia turime įsitikinti, ar yra pakankamai svarus pagrindas. Juk taryba neanalizuoja skundų, kai, sakykime, ūkio subjektas tiesiog nori apskųsti konkurentą”, – sakė P. Kvietkauskienė.

Jos teigimu, degtindarių konfliktas, kai konkurencinėje kovoje naudojama lyginamoji reklama – ne pirmas ir ne paskutinis mūsų šalyje. Anot Konkurencijos tarybos atstovės, tokių reklamos karų paprastai padaugėja po to, kai suintensyvėja konkurencija dėl prekių ženklų.

„Lyginamojoje reklamoje būtina paisyti objektyvumo: kai kalbama apie tai, kuris gaminys geresnis, o kuris – blogesnis, sykiu menkinamas ir pastarojo ženklas. Be to, itin svarbu lyginti tik sulyginamus dalykus”,- sakė specialistė.

Anot P. Kvietkauskienės, Konkurencijos taryboje skundo nagrinėjimas vidutiniškai trunka 3-4 mėnesius. Jeigu paaiškėja, kad pažeistas Reklamos įstatymas, bauda pažeidėjui gali siekti nuo tūkstančio iki 30 tūkstančių litų. Esant sunkinančioms aplinkybėms – ir iki trijų procentų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų. Be to, baudos dydis priklauso ir nuo įstatymams prieštaraujančios reklaminės kampanijos masto.

Nekorektiška kova

Praėjusią savaitę „Alita” paskelbė seniausios alkoholio kontrolės laboratorijos Šiaurės Europoje ACL atliktų tyrimų duomenis. Žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusioje vaizdinėje reklamoje tvirtinama, kad ACL ištyrė atsitiktinai Lietuvos prekybos centruose nupirktas degtines „Sobieski”, „Bajorų Premium”, „Lithuanian Auksinė”, „Lithuanian originali”, „Ozone” ir „Premium gera”.

Įvertinus degtinės gamybai naudoto metilo alkoholio kokybę ir kiekį, esą švariausia ir geriausia degtine paskelbta tyrimą užsakiusios bendrovės „Alita” gaminys „Premium Gera”. Neva šioje degtinėje metanolio kiekis devynis kartus mažesnis nei „Vilniaus degtinės” – „Sobieski” bei keturis kartus mažesnis nei „Stumbro” gaminamoje degtinėje „Lithuanian Originali”.

Vos tik tokio turinio užsakomoji reklama buvo paviešinta, stiprių alkoholinių gėrimų mėgėjams išmesti dar vieno tyrimo rezultatai.

Šįkart savo gaminamą produkciją gyrė bendrovės „Alita” sukritikuotos degtinės „Sobieski” gamintoja – „Vilniaus degtinė”.

Šios įmonės užsakytoje reklamoje švariausia degtine skelbiama „Sobieski”. Tiesa, tokios išvados prieita lyginant metanolio kiekį šioje degtinėje su nieko bendra su degtine neturinčiais brendžiu ir konjaku, kuriuos gamina „Alita”. O reklamoje kalbama jau ne apie švariausią degtinę, bet apie švariausią alkoholinį gėrimą.

Aršumo pavyzdžiai

Degtindarių konfliktas – ne pirmasis susidūrimas tarp konkuruojančių bendrovių Lietuvoje.

2002-ųjų rudenį bendrovės alaus „Tornado” reklamą televizijose konkurentai pavadino blogo skonio pavyzdžiu. Anot jų, reklama „Tornado – tikra vyrų galia” neva vaizdavo asocialių asmenų girtavimą bei visuomenėje nepriimtiną elgesį.

Tuo pat metu žiežirbos lakstė ir tarp gaiviųjų gėrimų gamintojų: aštuoniolikos gėrimų gamintojų interesams atstovaujanti Nacionalinė gėrimų gamintojų asociacija tikino, esą „Baltijos mineralinių vandenų kompanijos” limonado „Gaja” reklama – klaidinanti. Mat šis gaminys reklamuotas kaip vienintelis Lietuvoje tik su cukrumi saldintas gėrimas, be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių. Asociacija pareiškė, kad pastarasis teiginys gali sukelti paniką tarp vartotojų ir yra teisiškai nepagrįstas.

Prieš pustrečių metų vieša kova virto dviejų didžiausių šalies pieno perdirbimo įmonių grupių „Pieno žvaigždės” ir „Rokiškio sūris” konfliktas dėl įtakos bendrovėje „Panevėžio pienas”.

Raklomos karo kirvį buvo iškasę ir mobiliojo ryšio operatoriai: pirmąjį praėjusių metų pusmetį Konkurencijos taryba pradėjo net 6 tyrimus dėl mobiliojo ryšio bendrovių reklamos.

Telekomunikacijų bendrovės viena kitai kando įvairiais būdais: „Omnitel” teigė, kad „Ežio” kortelė yra pigiausia, nors „Tele2” tvirtino, kad visi paslaugos „Mažylis” tarifai yra mažesni nei konkurento. Be to, „Tele2” siūlė įsigyti „Mažylio” pakuotę pigiau atnešus „Ežio” kortelę.

Ne kartą Konkurencijos tarybos prašyta įsikišti ir į „Tele2” konfliktą su „Telekomu”.

Beje, Konkurencijos taryba – ne vienintelė institucija, galinti nagrinėti ginčus dėl reklamos.

Į mobiliojo ryšio bendrovių, pieno perdirbėjų, alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintojų kovas dėl vietos po saule įsivėlė ir degtindariai.

Prieš savaitę bendrovė „Alita” paskelbė akredituotų specialistų išvadas, esą jos gaminys „Premium Gera” – švariausia degtinė Lietuvoje. Konkurentai – bendrovė „Vilniaus degtinė” – suskubo reklamuoti savo produkciją ir švariausia degtine įvardijo „Sobieski”.

Tačiau šį alkoholinį gėrimą vilniečiai lygino ne su degtine, o su kita konkurentų iš Alytaus produkcija.

Rezultatai – po 3 mėnesių

Konkurencijos tarybos atstovė Palmira Kvietkauskienė mūsų dienraščiui sakė, kad įstaigos specialistai įdėmiai stebi prasidėjusį reklamos karą tarp degtindarių. Maža to, tarybai skundą jau pateikė „Vilniaus degtinė”.

„Priimant sprendimą, ar pradėti tyrimą, pirmiausia turime įsitikinti, ar yra pakankamai svarus pagrindas. Juk taryba neanalizuoja skundų, kai, sakykime, ūkio subjektas tiesiog nori apskųsti konkurentą”, – sakė P. Kvietkauskienė.

Jos teigimu, degtindarių konfliktas, kai konkurencinėje kovoje naudojama lyginamoji reklama – ne pirmas ir ne paskutinis mūsų šalyje. Anot Konkurencijos tarybos atstovės, tokių reklamos karų paprastai padaugėja po to, kai suintensyvėja konkurencija dėl prekių ženklų.

„Lyginamojoje reklamoje būtina paisyti objektyvumo: kai kalbama apie tai, kuris gaminys geresnis, o kuris – blogesnis, sykiu menkinamas ir pastarojo ženklas. Be to, itin svarbu lyginti tik sulyginamus dalykus”,- sakė specialistė.

Anot P. Kvietkauskienės, Konkurencijos taryboje skundo nagrinėjimas vidutiniškai trunka 3-4 mėnesius. Jeigu paaiškėja, kad pažeistas Reklamos įstatymas, bauda pažeidėjui gali siekti nuo tūkstančio iki 30 tūkstančių litų. Esant sunkinančioms aplinkybėms – ir iki trijų procentų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų. Be to, baudos dydis priklauso ir nuo įstatymams prieštaraujančios reklaminės kampanijos masto.

Nekorektiška kova

Praėjusią savaitę „Alita” paskelbė seniausios alkoholio kontrolės laboratorijos Šiaurės Europoje ACL atliktų tyrimų duomenis. Žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusioje vaizdinėje reklamoje tvirtinama, kad ACL ištyrė atsitiktinai Lietuvos prekybos centruose nupirktas degtines „Sobieski”, „Bajorų Premium”, „Lithuanian Auksinė”, „Lithuanian originali”, „Ozone” ir „Premium gera”.

Įvertinus degtinės gamybai naudoto metilo alkoholio kokybę ir kiekį, esą švariausia ir geriausia degtine paskelbta tyrimą užsakiusios bendrovės „Alita” gaminys „Premium Gera”. Neva šioje degtinėje metanolio kiekis devynis kartus mažesnis nei „Vilniaus degtinės” – „Sobieski” bei keturis kartus mažesnis nei „Stumbro” gaminamoje degtinėje „Lithuanian Originali”.

Vos tik tokio turinio užsakomoji reklama buvo paviešinta, stiprių alkoholinių gėrimų mėgėjams išmesti dar vieno tyrimo rezultatai.

Šįkart savo gaminamą produkciją gyrė bendrovės „Alita” sukritikuotos degtinės „Sobieski” gamintoja – „Vilniaus degtinė”.

Šios įmonės užsakytoje reklamoje švariausia degtine skelbiama „Sobieski”. Tiesa, tokios išvados prieita lyginant metanolio kiekį šioje degtinėje su nieko bendra su degtine neturinčiais brendžiu ir konjaku, kuriuos gamina „Alita”. O reklamoje kalbama jau ne apie švariausią degtinę, bet apie švariausią alkoholinį gėrimą.

Aršumo pavyzdžiai

Degtindarių konfliktas – ne pirmasis susidūrimas tarp konkuruojančių bendrovių Lietuvoje.

2002-ųjų rudenį bendrovės alaus „Tornado” reklamą televizijose konkurentai pavadino blogo skonio pavyzdžiu. Anot jų, reklama „Tornado – tikra vyrų galia” neva vaizdavo asocialių asmenų girtavimą bei visuomenėje nepriimtiną elgesį.

Tuo pat metu žiežirbos lakstė ir tarp gaiviųjų gėrimų gamintojų: aštuoniolikos gėrimų gamintojų interesams atstovaujanti Nacionalinė gėrimų gamintojų asociacija tikino, esą „Baltijos mineralinių vandenų kompanijos” limonado „Gaja” reklama – klaidinanti. Mat šis gaminys reklamuotas kaip vienintelis Lietuvoje tik su cukrumi saldintas gėrimas, be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių. Asociacija pareiškė, kad pastarasis teiginys gali sukelti paniką tarp vartotojų ir yra teisiškai nepagrįstas.

Prieš pustrečių metų vieša kova virto dviejų didžiausių šalies pieno perdirbimo įmonių grupių „Pieno žvaigždės” ir „Rokiškio sūris” konfliktas dėl įtakos bendrovėje „Panevėžio pienas”.

Raklomos karo kirvį buvo iškasę ir mobiliojo ryšio operatoriai: pirmąjį praėjusių metų pusmetį Konkurencijos taryba pradėjo net 6 tyrimus dėl mobiliojo ryšio bendrovių reklamos.

Telekomunikacijų bendrovės viena kitai kando įvairiais būdais: „Omnitel” teigė, kad „Ežio” kortelė yra pigiausia, nors „Tele2” tvirtino, kad visi paslaugos „Mažylis” tarifai yra mažesni nei konkurento. Be to, „Tele2” siūlė įsigyti „Mažylio” pakuotę pigiau atnešus „Ežio” kortelę.

Ne kartą Konkurencijos tarybos prašyta įsikišti ir į „Tele2” konfliktą su „Telekomu”.

Beje, Konkurencijos taryba – ne vienintelė institucija, galinti nagrinėti ginčus dėl reklamos.

Natalija Mogučaja

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.