Uostamiesčio liberalcentristų skyrius pateko į keblią situaciją – arba jam teks išduoti iš partijos ketvirtadienį išmestus kolegas, arba priimti juos atgal ir taip užsitraukti Vilniaus mero Artūro Zuoko bei jo šalininkų rūstybę.
Po to, kai partijos valdyba išbruko iš liberalcentristų gretų penkis neįtikusius Seimo narius ir dar du pasitraukė savo noru, „Vakarų ekspreso” kalbinti politikai teigė, jog galutinis skilimas šioje partijoje – tik laiko klausimas.
Politologų teigimu, net ir atsikračius prieštaringai vertinamo liberalcentristų vadovo A. Zuoko, šią partiją esą jau ištiko koma su liūdna ateities perspektyva.
Klaipėda laukia
Ketvirtadienį Vilniuje posėdžiavusi liberalcentristų valdyba pasielgė radikaliai ir iš partijos išmetė savo oponentus parlamentarus Eligijų Masiulį, Gintarą Steponavičių, Dalią Teišerskytę, Algį Kašėtą bei Audrių Endziną.
Šis sprendimas pagrįstas partijos etikos komisijos narių vertinimu, kad įgyvendindami perversmą Seimo liberalcentristų frakcijoje minėti politikai esą pažeidė partijos įstatus.
Vakar iš partijos narių gretų savo noru pasitraukė prieš tai narystę partijoje suspendavę Petras Auštrevičius bei Gintaras Šileikis.
Likimo broliai teigė, kad po valdybos akibrokšto jie sieks vėl tapti Liberalų ir centro sąjungos nariais per jos skyrius.
Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotojas Povilas Vasiliauskas mūsų dienraščiui sakė, kad šis skyrius ne kartą yra viešai pareiškęs lojalumą A. Zuoko oponentams.
„Tie partijos nariai, kurie dėl formalių, niekinių, nedemokratiškų priežasčių buvo pašalinti iš partijos, gali kreiptis į mūsų skyrių su prašymu juos priimti į sąjungą. Tokį patį sprendimą skyriaus taryba vienbalsiai patvirtino ir praėjusį trečiadienį”, – sakė P. Vasiliauskas.
Dviprasmiška situacija
Tačiau bet kokie bandymai grįžti į liberalcentristų gretas yra rizikingi dėl susidariusios kolizijos.
Pagal partijos įstatus, Liberalų ir centro sąjungos nariu gali tapti žmogus, kuris gauna dviejų-trijų partijos narių rekomendacijas bei pasižada paklusti partijos įstatams.
Tačiau visi penki išmestieji yra traktuojami kaip įstatų pažeidėjai, todėl bet kuriam skyriui, kuris ryšis ištiesti pagalbos ranką, esą gresia nemalonumai.
„Dabar sėdima ant parako statinės. Situacija – labai komplikuota. Jei pašalintasis priimamas skyriuje, šis atsiduria dviprasmiškoje situacijoje, ir atvirkščiai – atmetęs prašymą priimti į partiją skyrius išduoda buvusį bendražygį”, – mūsų dienraščiui sakė parlamentaras Vytautas Grubliauskas, kuris pridūrė, kad kol kas iš partijos neketina trauktis.
E. Masiulis „Vakarų ekspresui” teigė, kad jau kitą savaitę jis ketinantis parašyti prašymą įstoti į partiją ir jį įteikti Klaipėdos liberalcentristų skyriaus tarybai.
Į savo skyrius planuoja kreiptis ir kiti iš partijos pašalinti politikai.
Opozicija opozicijoje
Dar viena „abra kadabra” – Seimo frakcijoje, kurios daugumą – 10 iš 19 narių – šiuo metu sudaro A. Zuoko oponentai.
Pagal Seimo statutą parlamentarui nebūtina priklausyti kokiai nors partijai norint įsilieti į parlamentinę frakciją.
Tad per partijos valdybos posėdį buvo vienareikšmiškai nuspręsta, kad dabartinė frakcija turi skilti, tačiau nė viena pusė nenori būti ta, kuriai teks išeiti iš frakcijos.
„Liberalų ir centro frakcijoje lieka visas dešimtukas, nuo kurio atsiribojo partijos vadovybė. Formaliai turėtų įvykti ir nauji frakcijos seniūno rinkimai. Žinoma, mes norime, kad frakcija liktų vienu organizmu, tačiau jei A. Zuoko šalininkai norės jį skaldyti – kito kelio nebus”, – teigė E. Masiulis.
Tačiau Vilniaus merui lojalus Algis Čaplikas mūsų dienraščiui teigė, kad „mes esame ir būsime partijos ir partijos frakcijos nariai”, taip leisdamas suprasti, kad neketina trauktis iš dabartinės Liberalų ir centro frakcijos.
Neaiški situacija ir dėl Seimo vicepirmininko posto, kurį šiuo metu užima vienas iš pašalintųjų G. Steponavičius.
„Bet kuriuo atveju – ne vicepirmininko postas dabar yra aktualija”, – mūsų dienraščiui sakė pats G. Steponavičius ir patikino, kad mielai į partiją grįžtų per Klaipėdos skyrių, mat politikas uostamiestyje yra gimęs.
E. Masiulio teigimu, kadangi parlamento vicepirmininką skiria Seimo opozicija, esą „antizuokininkai” turėtų stipresnes pozicijas dėl atgijusios bičiulystės su Seimo konservatoriais.
„Su jais buvome susitikę. Mūsų bendradarbiavimas tęsis, būsime partneriai ir sutarties vykdytojai”, – sakė parlamentaras.
Bendradarbiavimo sutartis su konservatoriais realiai nustojo galioti po to, kai į vadinamojo „abonento” skandalą įklimpo A. Zuokas, o jį iki šiol aršiai kritikuoja buvęs Vilniaus miesto vicemeras konservatorius Kęstutis Masiulis.
Skilimas įvyko
Keliant tolesnio partijos gyvavimo klausimą, dauguma „Vakarų ekspreso” kalbintų politikų šioje politinėje jėgoje teigė įžvelgiantys aiškų lūžį bei skilimą.
„Po valdybos posėdžio matome aiškius ženklus, kad į partijos kelmą įbestas kirvis. Paskutiniai partijos vadovybės veiksmai bei juos sekantys atgarsiai kvepia ir pačios partijos skilimu, nes frakcija – jau suskaldyta”, – sakė V. Grubliauskas.
Anot buvusio Liberalų sąjungos vedlio, europarlamentaro Eugenijaus Gentvilo, A. Zuokui esą svarbiausia yra išsilaikyti mero poste ir kitą kadenciją, todėl jis darąs viską, kad neprarastų partijos vadovo kėdės ir įtakos Vilniaus miesto savivaldybėje.
„Partijos narių gretų valymu imasi A. Zuokas, penki jo pavaduotojai, Vilniaus vicemeras Algimantas Vakarinas, keletas buvusių Seimo narių. Tai publika, kuri gavo postus A. Zuoko dėka. Tai – penkiolikos žmonių partinė nomenklatūra. Jie apie partiją negalvoja, griauna ją iš vidaus”, – „Vakarų ekspresui” vakar sakė E. Gentvilas.
Jis teigė neketinantis trauktis iš partijos, tačiau suprantantis, kad ir jo likimas – toks pat, kaip ir išmestųjų.
Paklaustas, kaip vertina išmestųjų siekį į partiją grįžti per Klaipėdos skyrių, europarlamentaras teigė, kad „jei A. Zuokui bus naudinga, jis pasieks ir viso skyriaus suspendavimą”. Esą gardus kąsnis būtų ir privatizuotos partijos būstinės patalpos miesto centre.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Raimundas Lopata „Vakarų ekspresui’ sakė, kad liberalcentristų likimas – labai liūdnas.
„Nepriklausomai nuo įvairių techninių sprendimų, ilgalaikėje perspektyvoje jiems prognozuoju liūdną ateitį. Nemanau, kad A. Zuoko pašalinimas išspręstų problemas”, – teigė politologas.
Jo kolegos minėtame institute taip pat yra ne kartą sakę, kad Liberalų ir centro sąjunga esą neišgyvens nė iki pavasario.
Denisas Nikitenka