Skandalingąjį koncerną galėjo sutramdyti laiku parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą, tačiau jo niekas neinicijavo
Nesiseka rasti politikų ir pareigūnų sąsajų su skandalingai pagarsėjusiu koncernu EBSW. Parlamentinei komisijai koncerno veiklai tirti nepavyksta surinkti neginčijamų įrodymų, kad prieš dešimt-dvylika metų tuometiniai aukšti pareigūnai galėjo globoti EBSW ir už tokią korupcinę veiklą gauti neteisėtą atlygį. Komisijos posėdžiuose parodymus duodantys liudininkai dažniausiai tvirtina, kad tuomet Lietuvoje dar nebuvo pakankamai patirties kovoti su vadinamosiomis „piramidinėmis” bendrovėmis, galiojo skylėti įstatymai, kuriais pasinaudojo apsukruoliai.
Aiškinosi, kaip perėmė banką
Jau ne vienerius metus dirbanti Seimo laikinoji komisija EBSW veiklai tirti vakar posėdžiavo beveik keturias valandas. Buvo pratęsta liudininkų apklausa, pradėta dar praėjusiame posėdyje prieš dvi savaites. Šįkart liudijo jau seniai su šalies finansų sistema susijęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, taip pat Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Raimondas Šukys bei buvusi Finansų ministerijos darbuotoja Lina Gasiūnaitė-Našlėnienė.
Visi jie teigė, kad 1992-1995 metais, kai Lietuvoje „siautėjo” EBSW, nebuvo pakankamos teisinės bazės kovoti su tokio tipo nusikaltimais. Jos supirkinėjo įvairių valstybinių įmonių akcijas, nustekendavo tas įmones ir išvogdavo milijonus. Kaunietiška EBSW buvo bene didžiausia tokio tipo bendrovė, pradanginusi daugiau kaip 120 įmonių.
Vakar Seimo komisijos posėdyje domėtasi, kaip EBSW pavyko į savo kontrolę perimti Lietuvos valstybinį komercinį banką (LVKB). Paaiškėjo, kad koncernas veikė, sumaniai naudodamasis tuomet veikusiais įstatymais bei kitais teisės aktais.
Vis prisimenamos įstatymų spragos
R.Šukys, 1994-1997 metais buvęs Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos patarėju, tvirtina, kad jis nelinkęs kaltinti tuometinių aukščiausių pareigūnų dėl pernelyg išsikerojusių EBSW čiuptuvų. „Pagrindinė problema buvo ne aukščiausių asmenų veikimas ar neveikimas, o teisinės spragos bei vidurinės grandies tarnautojų atsakomybės stoka. Tai leido koncernui pagal tam tikrą schemą prisigrobti valstybinio turto ir jį paversti pinigais, nustekenus perimtas įmones. Pinigai plaukė tiesiai į koncerno savininkų ir vadovų kišenes arba buvo iššvaistyti”, – pažymėjo R.Šukys.
Jo nuomone, valstybė tuomet tiesiog nebuvo pasirengusi tokio masto neteisėtai veiklai. „Toks, deja, buvo tuomet veikiantis įstatymas. Valdžioje trūko patirties arba valstybinio mastymo. Apsukruoliai pasinaudojo tuo ir pasiekė savo”, – kalbėjo parlamentaras.
Abejoja, ar galima rasti kaltininką
R.Šarkinas ir L.Gasiūnaitė-Našlėnienė taip pat tvirtino, kad 1992-1996 metais Lietuvoje buvo labai silpna finansinės sistemos priežiūra, teisinė bazė irgi nebuvo kokybiška. „Valstybė daug kur nespėjo kamšyti teisinių skylių, galbūt todėl būta tiek daug pažeidimų”, – parlamentarų komisijai sakė L.Gasiūnaitė-Našlėnienė.
„LVKB situacija niekuo nebuvo išskirtina. Visuose bankuose būta panaši situacija. Dauguma klaidų atsirado dėl patirties stokos. Buvome priversti mokytis tiesiog iš savo klaidų”, – antrino R.Šarkinas.
Tačiau, pasak R.Šukio, „negalima sakyti, kad tuomet niekas nieko nedarė”. „Taip sakyti būtų neteisinga ir niekada su tuo nesutiksiu. Tačiau vargu ar šiandien įmanoma rasti vieną ar kelis kaltininkus dėl tuomet susidariusios situacijos”, – apgailestaudamas pareiškė parlamentaras.
Jis leido suprasti, kad vargu ar bus įmanoma rasti kaltą pareigūną dėl EBSW išsikerojimo ir pridarytos žalos.
Į komisijos narius dominusį klausimą apie to meto bankų vindikacijos skyrių veiklą atsakymus pateikė buvęs Lietuvos valstybinio komercinio banko Vindikacijos skyriaus viršininkas A.Sadeckas.
Politikų įtaka dar neaiški
Komisijos vadovas Algis Rimas kol kas nelinkęs daryti jokių išvadų iš jau išgirstų liudininkų parodymų. Anot jo, išvados apie EBSW veiklą bei galimas šio koncerno sąsajas su tuometiniais politikais ir pareigūnais bus daromos iš visos gautos medžiagos.
„Su LVKB susijusius epizodus, galima sakyti, baigėme nagrinėti. Jau dabar aišku, kad valstybinių bankų veiklą reglamentavę įstatymai vykdyti nepakankamai. Norėjome išsiaiškinti politikų santykius, ryšius su EBSW – ar jie padėjo įstatymų išleidimu ar Vyriausybės nutarimų priėmimu nusikalstamai veiklai, ar ne. Politikų įtaka kol kas nėra aiški, tačiau Lietuvos banko veiklos įstatymų vykdymo lygis ir kontrolė buvo aiškiai nepakankama”, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė A.Rimas.
Stasys Gudavičius