Lietuvoje vėl pradeda klestėti į turto prievartavimą panašus neteisėtas verslas – skolų išmušinėjimas.
Internete ir net kai kuriuose reklaminiuose laikraščiuose nesunku rasti maždaug tokio pobūdžio skelbimų: „Jums skolingi? Mes padėsime susigrąžinti skolas!”
Į akis krinta tik tai, jog skelbimų autoriai nepasirašo. Dažniausia juose pateikiamas tik elektroninio pašto adresas. Daugiau jokių duomenų.
Tad nutariau apsimesti nukentėjusiąja ir pabandžiau susirasti taip vadinamuosius „berniukus”.
Internete pasirinkau pirmą pasitaikiusi skelbimą ir nurodytu elektroniniu paštu saxx@one.lt parašiau laišką: „Jau pusantrų metų negaliu atgauti 10 tūkstančių litų skolos. Tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų neturiu. Gal galite padėti?”
Iš pradžių baiminausi, kad pataikysiu į kokią nors teisėtai veikiančią įmonę. Kur tau!
Tiesiu taikymu papuoliau kur reikia – pas kriminalinius skolų išmušinėtojus, vadinamuosius „berniukus”.
Sureagavo greitai
Užkibo. Jau kitą dieną sulaukiau atsakymo. Greičiausiai išgalvotame Rolando Vaisvydžio pasirašytame laiške manęs prašė: „Galimybių skolą atgauti yra. Parašykit savo tel. nr. ir su jumis susisieks”.
Šiek tiek baimindamasi vis dėlto nusiunčiau ir savo telefono numerį.
Netrukus sulaukiau skambučio. Tiesa, telefono ekrane švietė ne skambinančiojo telefono numeris, o tik užrašas „privatus numeris”.
Skambinęs vyrukas itin mandagiai kalbėti net nesistengė – į mane iš karto kreipėsi „tu” ir ėmė domėtis tariama skola.
Pusė skolos – berniukams
Pokalbis telefonu buvo toks.
– Labas. Mes internetu bendravome. Čia dėl tų tavo problemų. Skolos negali atgauti?
– Taip, negaliu.
– Tu iš Kauno? Iš Vilniaus? Matai, mes kauniečiai, bet čia nieko, galim ir į Vilnių atvažiuoti. Kas tau skolingas, ar skolą pripažįsta?
– Taip, pripažįsta. Bet sako, kad neturi pinigų.
– O kaip tu galvoji – turi ar ne?
– Na, manau, kad nėra visiški neturčiai. O kokiais būdais jūs dirbate? Nebus taip, kad jie į policiją kreipsis? O gal juos į mišką išvešite, kankinsite?
– O galvoji, kad jie gali į policiją kreiptis? Nieko, pasakysi, kad paprašei pažįstamo padėti skolą atgauti. Juk tau skolingi? Taip. Na ir viskas. Kas tai per žmonės? Matai, jei jie iš „chebros” (nusikalstamo pasaulio – red. past.), tai mes susitarsime gražiuoju. O jei ne, tai viskas gerai.
Jei reikia, pavėžiname ir iki miško. Nebijok, galvų nekertame, turime savų metodų. Žinai, tikslui pasiekti visos priemonės geros.
O koks tau skirtumas. Nori atgauti pinigus ar ne?
– O jūs garantuojate, kad tą skolą atgausiu?
– Taip. 99 procentai, kad atgausi. Pinigus iš jų paimsim mes, ir perduosim tau. Tau nieko daryti nereikės. Mes tipo iš tavęs skolą nuperkam, ir viskas.
Tik pasakysi mums, kur tie žmonės gyvena. Tai va. Reiškia, taip. Mes tau atiduosim pusę – 5 tūkstančius litų, kiti liks mums už darbą.
– Kiek kiek? Penki tūkstančiai jums?
– Na žinai, tiek jau išeina.
Tuo pokalbis telefonu ir baigėsi. Pabaigoje skambintojui pamykiau, kad dar pagalvosiu, verta man su jais prasidėti, ar ne.
Yra ir kitų būdų
Skolų išieškojimu ir prevencija besiverčiančios bendrovės „Gelvora” atstovas Rokas Kairelis sakė, kad panašių žmonių veikla yra neteisėta.
„Jūsų papasakotas atvejis – tikrai kriminalinis ir taip dirbantys žmonės pažeidžia bent kelis įstatymus”, – aiškino R.Kairelis.
Tarkim, prieš kelerius metus „Gelvoros saugos konsultacijos” sugalvojo į gatves išleisti „zuikį”. Tai buvo žmogus, vilkintis zuikio kostiumu, kuris vaikščiojo paskui skolininką. Ant šio dvikojo „zuikio” kostiumo nugaros puikavosi užrašas „aš skolingas”.
„Tai – labai efektyvus būdas tiems, kuriems svarbi jų reputacija bei aplinkinių nuomonė. Girdėjau vieno verslininko atsiliepimus apie šį „zuikį”. Jis tikino numirsiąs iš gėdos, jei zuikis atsistotų prie jo įmonės durų”, – apie kitus skolų išieškojimo būdus pasakojo R.Kairelis.
Tiesiu taikymu – į policiją
Tuo tarpu Vilniaus 7-ojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Almantas Lukša tikina, jog sulaukus pirmojo „berniukų” vizito nedelsiant reiktų kreiptis į policiją.
„Tokių pareiškimų tikrai dažnai nebūna, gal žmonės nepasitiki policija? Tačiau galiu tik patarti – sulaukę pirmojo grasinimo, nedelsiant kreipkitės į mus.
Būna, ateina žmonės po to, kai juos sumuša arba ką nors atima. Tada tirti tokias bylas kur kas sudėtingiau. Tačiau jei žmonės iš karto kreiptųsi į mus, būtų paprasčiau. Mes turim ir sąlygų, ir priemonių, kaip tokiems dalykams užkirsti kelią”, – „Ekstra žinioms” sakė A.Lukša.
Anot pareigūno, skolas išmušinėjantys nusikaltėliai priemonių ir būdų nesirenka. Jei reikia, prieš žmogų naudojamas ir fizinis smurtas.
Tiesa ir tai, kad į policiją žmonės kreiptis bijo ne tik dėl tariamo nusikaltėlių keršto, tačiau ir dėl to, kad patys jaučiasi kalti – juk jie skolingi.
„Skolos atiduodamos teisiniais būdais, tam yra ir specialios įmonės, ir teismai. Todėl tie, kurie sulaukė nusikaltėlių grasinimų atiduoti skolas, turėtų nebijoti pranešti policijai”, – ragino žmones A.Lukša.
„Ekstra žinios”