Šalies studentai teigia, kad kasmet mažėja aukštojo mokslo finansavimas, o kartu ir kokybė. Dėl to kompetentingi mokslo darbuotojai palieka aukštąsias mokyklas, aštrėja protų nutekėjimo į užsienį problema. Norėdami atkreipti dėmesį į šias problemas spalio 13 dieną studentai rengia miningą, pavadintą „Tylos minutė aukštajam mokslui”.
Mitingą organizuojančios Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidento Viačeslavo Palkevičiaus teigimu, spalio 13 dieną įvyksiantis susibūrimas – tai puiki galimybė visos Lietuvos studentijai įrodyti, kad jie yra aktyvūs ir sąmoningi Lietuvos piliečiai.
„Daugelį metų trukusios derybos su Vyriausybe dėl aukštojo mokslo finansavimo nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų, metų metus organizuojamos konferencijos, diskusijos neatkreipė pakankamo valdžios institucijų dėmesio. Tikimės, kad studentų mitingas bus didelis postūmis žengiant pozityvių pokyčių linkme aukštojo mokslo sistemoje”, – sakė jis.
Beje, Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentas Vitalijus Kondratas vakar dar negalėjo pasakyti, ar uostamiesčio studentai prisijungs prie mitingo. Vykti ar ne, palikta apsispręsti Studentų sąjungos tarybai.
Problemų daug
LSAS prezidento V. Palkevičiaus teigimu, dėl finansavimo aukštajam mokslui nepakankamumo, aukštosios mokyklos negali pritraukti naujo ir kelti esamo pedagoginio personalo kompetenciją, todėl prastėja studijų kokybė. Jis pastebi, kad katastrofiškai trūksta naujausių vadovėlių, nepakanka kompiuterių, o laboratorijos neatnaujintos daugelį metų.
Jaunimas turi ir daugiau skaudulių: daugiau nei pusė studentų, pateikusių prašymus gyventi bendrabučiuose, jų negauna, o juos gavusieji gyvena apgailėtinomis sąlygomis. Taip pat tik maža dalis studentų, prašančių paskolų gyvenimo išlaidoms, jas gauna. Netenkina studentų ir prasta daugumos aukštųjų mokyklų valgyklų aplinka bei jose paruošiamo maisto kokybė.
V. Palkevičiaus teigimu, šįmet aukštajam mokslui tebuvo skirta apie 45 procentus (174 mln. 922 tūkst. Lt) lėšų, numatytų LR Vyriausybės metodikoje, o ateinantiems metams planuojama skirti tik apie 38 proc. (maždaug 156 mln. Lt) reikalingos sumos.
Finansavimas didėja
Pasklidus žiniai apie rengiamą studentų mitingą, Švietimo ir mokslo ministerija suskubo išplatinti pranešimą, kuriame savo ruožtu pabrėžiama, kad Lietuvoje aukštajam mokslui išleidžiama lėšų dalis – procentais nuo BVP – yra didesnė nei ES šalių vidurkis. Pavyzdžiui, 2001 metais Lietuva aukštajam mokslui išleido 1,34 proc. BVP, o ES vidurkis – 1,28 proc.
Pradėjus vykdyti Struktūrinių fondų projektus, vien per Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas priemones aukštajam mokslui ir studijoms suteikta beveik 100 mln. Lt parama. Taigi jau šių bei ateinančiųjų metų lėšų dalis studijoms ir mokslui dar labiau padidės.
Akcentuojama, kad šiais metais įtvirtinta studentų priėmimo nuostata aukštosioms mokykloms leidžia 20 proc. sumažinti į valstybės finansuojamas studijų vietas priimamų studentų skaičių nemažinant joms biudžetinio finansavimo. Tai reiškia, kad priėmus iki 20 proc. mažiau studentų nei leidžia planas, tais metais skirtas valstybės biudžeto lėšas galima panaudoti studijų kokybei gerinti.
Pranešime teigiama, kad šiais metais finansavimas aukštajam mokslui didėja beveik 24 mln. litų, stipendijų fondas – 5 mln. litų (šiuo metu fondas viršija 100 mln. litų). Kitąmet universitetams iš biudžeto numatoma skirti beveik 490 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų (be specialiųjų programų lėšų), t.y. 22,6 mln. litų daugiau nei šiais metais.
2006 m. iš valstybės biudžeto universitetams numatoma skirti 33,5 mln. litų (8 mln. Lt daugiau nei šįmet) lėšų statyboms, rekonstrukcijai, ilgalaikio turto įsigijimui. 15,5 mln. litų numatoma skirti bendriems ilgalaikiams tarpinstituciniams projektams įgyvendinti.
Teigiama, kad Vyriausybė siekia sudaryti didesnes galimybes pritraukti naują pedagoginį personalą į aukštąsias mokyklas, todėl patvirtino naują konkursų dėstytojo pareigoms eiti tvarką, kuria reikalaujama viešiau skelbti informaciją apie konkursus.
Įvertinta puikiai
Studentams primenama, kad 2003 metais pradėta įgyvendinti bendrabučių renovavimo programa, pagal kurią atnaujinta per 20 bendrabučių. Šiais metais ŠMM parengė naują Aukštų jų universitetinių mokyklų studentų bendrabučių renovavimo programą, kurios bendra vertė – 60 mln. litų. Už juos planuojama renovuoti dar 75 bendrabučius.
Pranešime taip pat teigiama, kad šiais metais Bergene vykusioje ministrų konferencijoje Lietuva pagal aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimą buvo priskirta prie puikiai ir labai gerai įvertintų šalių.
Laima Švedaitė