Vis gilėja konfliktas tarp versline žūkle užsiimančių įmonių ir jas nuolat baudžiančių Klaipėdos regiono aplinkosaugininkų. Vakar į kovos lauką buvo pasikviesti ir Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos atstovai.
Su žvejais Šilutėje susitikęs minėtos komisijos narys Audrius Endzinas „Vakarų ekspresui” sakė, kad viena opiausių problemų – teisės aktai, pagal kuriuos brakonieriai baudžiami švelnesnėmis bausmėmis nei pažeidimų padarę legalūs žūklautojai.
Vienos Šilutės žuvininkystės įmonės vadovas mūsų dienraščiui teigė, kad aplinkosaugos inspektoriai esą neria kilpą žvejams ant kaklo vien tik norėdami užmaskuoti savo pačių neveiklumą kitose srityse.
Užvertė teismus
Anot pamaryje veikla užsiimančios žuvininkystės įmonės „Lampetra” vadovo Virginijaus Domarko, gegužės mėnesį vykusiame parlamento Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos išvažiuojamajame posėdyje aplinkosaugininkų pusėn žvejai paleido daug kritikos strėlių.
„Inspektoriai mus masiškai baudžia. Melagingai aiškinama, kad mes 50 proc. laimikio slepiame nuo valstybės, o įrodyti to niekas negali. Manome, kad inspektoriai neadekvačiai vertina Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, pagal kurio straipsnius mus ir baudžia”, – „Vakarų ekspresui” sakė įmonės vadovas.
Jį piktina tai, kad, užuot nubaudę tik taisykles pažeidusį žveją, aplinkosaugininkai baudžia ir pačią įmonę, kurioje prasižengusysis dirba.
„Nesąmonė. Juk mes galime tiesiog atleisti iš darbo nubaustą žveją, ir tiek. Kam bausti visą bendrovę. Atima leidimus, o mes po to negalime verstis savo amatu, bylinėjamės teismuose”, – sakė V. Domarkas.
Seimo narys A. Endzinas taip pat tikino, kad teismai yra užversti žvejybos įmonių skundais.
„Neaišku, kaip baigsis jų nagrinėjimas, tačiau, jei žvejai laimės, valstybei teks padengti tą dalį uždarbio, kuris prarastas dėl bylinėjimosi”, – mūsų dienraščiui sakė politikas.
„Lampetros” vadovas daro prielaidą, esą masiškai bausdami žvejus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriai dangsto savo neveiklumą kitose srityse.
„Gal jie taip maskuoja savo neveiklumą stebint nelegalias statybas Kuršių nerijoje? Arba tai, kad Aplinkos ministerija nesugebėjo laimėti nė vieno projekto vandens valymo įrenginiams statyti? Juk kormoranai, surydami 500 tonų žuvies per metus, tiek žalos gamtai nepadaro, kiek užterštas vanduo”, – sakė įmonės vadovas.
Žvejyba – smukdoma
Tai, kad tokia situacija kelia įtarimų, pripažino ir pats buvęs Šilutės žvejys parlamentaras A. Endzinas.
„Arba žvejai nesąžiningi, arba juos tokiais nori padaryti aplinkosaugininkai”, – svarstė jis.
Anot politiko, grįžus į Vilnių bus apie ką pamąstyti – rūpesčių kelia ir naujosios žvejybos įrankių naudojimo taisyklės. Pagal jas nuo rugsėjo vidurio draudžiama žūklauti statomais tinklais, kurių akių dydis siekia 40 milimetrų.
„Taip yra dėl žiobrių migracijos. Tačiau keista, kad tokio paties „kalibro” tempiamais tinklais žūklauti leidžiama. Juk į tokius žiobriai taip pat patenka”, – stebėjosi jis.
Dar vienas niuansas – jau minėto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnis.
„Pagal naująją tvarką, bausmės brakonieriams yra švelnesnės nei neleistina versline žvejyba užsiimančioms įmonėms. Čia – jau netvarka. Brakonieriavimas turėtų būti vertinamas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Matome, kad dabar sąlygos žvejybai yra labai nepalankios, todėl reikės jas gerinti. Žvejyba – žemės ūkio šaka, tačiau jai nėra skiriami jokie Europos Sąjungos pinigai”, – dar vieną problemą įvardijo Seimo narys
Denisas Nikitenka