Naujas iššūkis animacijoje – žmogiški robotai

Per pastaruosius kelerius metus stipriai ištobulėjusi kompiuterinė animacija žiūrovus pradžiugino tokiais filmais kaip „Šrekas”, „Žuviukas Nemo”, „Nerealieji”, „Svajonių traukinys” ar „Madagaskaras”. Tačiau kaip kino ekrane pavaizduoti ir įpūsti gyvybės mechaniniam robotui? Tokį uždavinį turėjo išspręsti animacinės juostos „Robotai” kūrėjai, pasiryžę sukurti filmą apie didžiu išradėju trokštantį taptį Rodnį, kuris savo svajonę atvyksta įgyvendinti į Robotų miestą. „Tokiame filme aktoriai suteikia balsą, o animatoriai – gyvybę,” – sako juostos režisierius Chrisas Wedge’is („Ledynmetis”, ‘Bunny”).
Animatoriai praleido mėnesių mėnesius kurdami ir „išbandydami” įvairiausias robotų emocijas bei judesius. Jie netgi domėjosi pantomima ir lėlių teatru, norėdami, kad filmo veikėjai būtų kaip įmanoma žmogiškesni ir natūralesni.
Juosta „Robotai” kūrėjams buvo didžiulis, bet ne neįveikiamas uždavinys, nes dauguma jų dirbo kuriant „Ledynmetį”. „Tačiau „Robotai” buvo daug sudėtingesnis filmas, nes animacija labai patobulėjo veikėjų charakterio kūrimo ir užbaigtumo srityje. Pavyzdžiui, robotai gali atrodyti sudėtingi ir visai be emocijų, jeigu neapsišarvuosi kantrybe. Juk tik taip gali sukurti tinkamas akis ir burną,” – paaiškino animatorius Michaelis Thurmeieris.
Ir išties filmo veikėjai nė iš tolo nepanašūs į šaltus ir tobulus mechanizmus. Tai greičiau mieli, šiek tiek senamadiški robotai, atkeliavę iš senų animacinių filmukų ar vaikystėje skaitytų knygų iliustracijų. „Mūsų filmo herojų charakterį ir emocijas atspindi ne tik siužetas ar įgarsinusio aktoriaus balsas, bet ir išvaizda. Mes išstudijavome, kaip per kelis dešimtmečius vystėsi mechanika, ir panaudojome savo žinias kurdami šią juostą. Todėl kai kurių robotų detalės kiek parūdijusios, sulūžusios, dažai – nusitrynę ar nublukę. Tačiau dėl to robotai atrodo tik mielesni ir tikroviškesni,” – pasakojo animacinio filmo „Robotai” kūrėjai.