Šiandien, spalio 6 d., neeiliniame bendrovės „Žaliasis taškas” akcininkų susirinkime nuspręsta pakeisti „Žaliojo taško” juridinės registracijos formą iš uždarosios akcinės bendrovės (UAB) į viešąją įstaigą (VšĮ).
Akcininkų teigimu, tokiu būdu žengtas esminis žingsnis kuriant nacionalinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, galutinai atsisakant bet kokios galimybės siekti pelno iš įmonės veiklos. Ateityje „Žaliasis taškas” sieks suvienyti tiek pakuotes tvarkyti įpareigotas gamybines ir komercines įmones, tiek pakuočių tvarkymą vykdančias įmones ir tapti visos tvarkymo sistemos branduoliu.
„Šiandieninis mūsų sprendimas turi strateginę svarbą visai Lietuvos pakuočių atliekų tvarkymo sistemai. Šioje srityje „Žaliasis taškas” nurodo perspektyviausią veiklos kryptį visoms su pakuočių tvarkymu susijusioms įmonėms ir organizacijoms”, – pažymėjo „Žaliojo taško” valdybos pirmininkas Rimvydas Jasinavičius.
„Juridinio statuso pakeitimas dar kartą įrodo, jog „Žaliasis taškas” visuomet siekė tapti nacionalinės atliekų tvarkymo sistemos organizatore, kurios veiklos tikslas yra efektyvios atliekų tvarkymo sistemos Lietuvoje sukūrimas”, – teigia „Žaliojo taško” generalinis direktorius Saulius Žvirblis.
Pasak jo, tokį sprendimą priimti paskatino teisinės bazės naujovės. Š.m. birželio 28 dieną priimta Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa numato, kad gamintojai bei importuotojai gali steigti viešąjį juridinį asmenį ir jam pavesti vykdyti savo pareigas pakuočių atliekų tvarkymo srityje. Tokia organizacija turės įgyvendinti ir eilę reikalavimų, kurie užtikrins vykdomos veiklos skaidrumą ir efektyvumą. Organizacijos misija – kasmet didėjant valstybinėms panaudotų pakuočių tvarkymo užduotims užtikrinti pakuočių atliekų tvarkymo sistemos planingą vystymą bei ilgalaikį efektyvumą.
Įstatymiškai numatyta, kad tokia įmonė galėtų perimti organizacijos narių – dabartinių klientų – pareigas, kurių svarbiausios – vykdyti pakuočių sutvarkymo užduotis ir teikti ataskaitas valstybės institucijoms. Tačiau tvarką, kaip šias kolektyvines pareigas privalės vykdyti tokia organizacija, dar turi detalizuoti poįstatyminiai aktai.
Šiuo metu „Žaliasis taškas” neturi teisės už klientą atsiskaityti su valstybe – kiekviena įmonė metams pasibaigus pati turi pateikti ataskaitą bei pakuotės mokesčio deklaraciją regioniniam aplinkos apsaugos departamentui. Vėliau šie duomenys yra sumuojami pagal regionus ir teikiami Aplinkos apsaugos agentūrai, tokiu būdu valstybinėms institucijoms pakartojant „Žaliojo taško” jau iki tol atliktą darbą.
„Žaliojo taško” vadovas S.Žvirblis tikisi, kad poįstatyminiai aktai leis žymiai supaprastinti kontrolės procedūras bei sumažinti biurokratinių procedūrų kiekį, tuo pačiu „nuimant galvos skausmą” tiek nuo su pakuotės mokesčiu susijusių įmonių, tiek nuo kontroliuojančių valstybinių institucijų. Jei taip įvyktų, ŽT galėtų prisiimti atsakomybę už visus savo klientus – t.y. centralizuotai pateikti susistemintus duomenis apie kiekvienos ir visų kartu įmonių į rinką išleistas pakuotes, jų sutvarkymo būdus ir kiekius.
„Pernai „Žaliojo taško” klientams buvo išduota apie pusantro tūkstančio pakuočių sutvarkymą liudijančių pažymų. O jei mes būtume turėję teisę patys teikti duomenis ir atsiskaityti už klientus, pažymų prireiktų tik keleto – pavyzdžiui, viena pažyma už stiklo pakuotės sutvarkymą, kurios priede būtų pateikiami ir detalizuoti duomenys apie konkrečios įmonės tvarkymo rezultatus. Taigi dabar atsiranda galimybė administracinį darbą sumažinti šimtus kartų”, – sako jis.
UAB „Žaliasis taškas”