Ketvirtadienį Premjeras Algirdas Brazauskas susitiks su energetiku Leonu Ašmantu, kurio atstovaujama įmonė pretenduoja stambioms užsienio energetikos kompanijoms siūlyti Lietuvoje statyti naują atominę elektrinę.
„Mes esame už statybą, be jokių abejonių. Aš dabar ieškau tokios kompanijos Lietuvoje, kuri imtųsi protegavimo šitos elektrinės”, – ketvirtadienį „Žinių radijo” laidoje kalbėjo A. Brazauskas.
Kompanija Lietuvos galimybes – esamą aikštelę, energetines sistemas, rinką – pristatytų stambioms Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos energetikos bendrovėms, galinčioms investuoti savo pinigus elektrinei statyti. Premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė Eltai nurodė, jog dar nebuvo tartasi, kas ir kokiu būdu finansuotų investuotojų paieškas.
Premjero nuomone, atominę elektrinę Lietuvoje statyti gali tik stambios užsienio kompanijos, nes Baltijos šalių energetikos bendrovėms ar pačioms valstybėms tokia našta būtų per didelė. Vieno atominės elektrinės bloko statyba kainuotų 2-3 mlrd. litų, sakė jis.
„Elektrinė yra komercinis projektas kompanijos. Statyti galėtų didžiosios kompanijos, dalyvaujant Baltijos valstybių, galbūt Švedijos energetinėms sistemoms. Taip paprastai suprasti, kad Vyriausybė gali statyti elektrinę (negalima – ELTA) – to niekada nebus”, – svarstė Vyriausybės vadovas.
Jis pridūrė, jog bet kuriuo atveju naujosios elektrinės gaminama elektra būtų brangesnė nei Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE), nes į elektros kainą tektų įskaičiuoti išlaidas elektrinei statyti bei jos kuro atliekoms saugoti.
Šiuo metu tarptautinė atominės energetikos agentūra TATENA rengia Baltijos regiono elektros energetikos plėtros studiją, kurią tikimasi baigti kitų metų pirmąjį ketvirtį. O atskiros Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos rengti nereikėtų, mano Premjeras.
„Lietuva yra maža sistema. Mes išeiname į europinę elektros energijos rinką, reikia matyti plačiai. Nuo aplinkos izoliuota strategija nieko neduoda. Tai yra popierius”, – kalbėjo jis. Atnaujinti Nacionalinę energetikos strategiją Vyriausybę nuolatos ragina opozicijoje esanti Tėvynės sąjunga.
Stodama į Europos Sąjungą Lietuva yra įsipareigojusi nuo 2009 metų nutraukti IAE darbą. Dabar elektrą gamina tik antrasis elektrinės blokas, o pirmasis veiklą nutraukė 2005-ųjų pradžioje.
Rugsėjį Seimas grąžino tobulinti įstatymo projektą, siūliusį pratęsti antrojo IAE bloko darbą tiek, kiek jis gali dirbti pagal saugumo reikalavimus, arba kol Lietuvoje pradėtų veikti nauja atominė elektrinė.
Skaičiuojama, kad IAE uždarymas kainuos 41 mlrd. litų, iš jų apie 10-15 proc. (4,1-6,2 mlrd. litų) turėtų skirti Lietuva.
2005-10-06 10:46