Abejingas požiūris į žmones
Maloniausiais epitetais, saldžiausiais žodžiais pasveikina pirmuosius pirkėjus savininkai, linksmindamiesi per naujų prekyviečių atidarymo iškilmes. O netrukus, kai suvilioja didesnį aplinkinių gyventojų būrį, jų požiūris į savo partnerius labiau primena vyresniojo amžiaus žmonių atmintyje dar išlikusias sovietmečio realijas, kai parduotuvėse karaliavo tik pardavėjai.
Gerai pamenu šventišką aplinką tada dar naujoje prekybos tinklo parduotuvėje, prigludusioje prie Miško gyvenamojo rajono. Joje švytėjo baltutėliai pardavėjų chalatai, vitrinose tvarkingai sudėliotos prekės, prie kiekvienos kasos skambėjo mandagūs žodžiai. O dabar europietiškos prekybos kultūros etalonu kaimynų pramintas prekybos centras jau piktina žmones, nes ankštokoje parduotuvės patalpoje sunku prasibrauti pro pirkėjų ridenamus didelių gabaritų prekių vežimėlius (užtektų ir mažesnių), dažnokai pritrūksta rankomis nešiojamų krepšelių, iš kurių pirkėjams patiems tenka šalinti šiukšles. Ir rytą, ir vakare čia gali išvysti netvarkingas prekių lentynas, neretai pasigendi prekę lydinčios kainos etiketės arba maišelio, reikalingo vaisiams arba daržovėms sudėti, kokio nors pieno produkto.
Prie kasos aparatų sumažėjo malonių ir dėmesingų mergaičių veidų. Jas nuolat keičia kitos, dar neįgudusios ponios ir panelės, pirkėjų akivaizdoje besimokančios sverti ir skaičiuoti. Paklaustos, kur išnyko jų pirmtakės, merginos sako, kad jų buvusioms bendradarbėms atsibodo kankintis už tarnaičių atlyginimus, todėl išėjo ten, kur daugiau moka.
Iš pirmo žvilgsnio, pardavėjų algos ir jų kaita – parduotuvės problema. Bet kuo čia dėti pirkėjai, kurie dėl savininkų abejingumo verčiami stoviniuoti ilgesnėse eilėse, aiškintis dažnokai kylančius konfliktus su profesionaliai neparengtomis pardavėjomis, dairytis kur papuolė sumestų kai kurių prekių, klausinėti, kur rasti vieną ar kitą smulkmeną?
Galima sakyti, kad normalų šios parduotuvės darbo ritmą pažeidė padidėjęs pirkėjų antplūdis, kai užsidarė antroji šiame kvartale maisto produktų parduotuvė. Bet keista, kodėl vadovybė nepasirengė tokiam pokyčiui. Žmonių grūstyje, kaip ir anksčiau, prekiaujama malkomis, kitomis ne pirmos būtinybės prekėmis, dažnokai dirba ne visos kasos. O kai pamąstai, jog, atsitikus nelaimei, per žmonių kamšatį iš jos neįmanoma būtų išbėgti, liūdna pasidaro.
Mikrorajono gyventojai nekantriai laukia, kol duris atvers netoliese statomas naujas „Maxima” prekybos centras, kol bus rekonstruota „Rimi” parduotuvė. Jie tikisi, kad tada tarp trijų prekyviečių įsisiūbuos tokia konkurencija, kuri privers prekybininkus labiau gerbti pirkėjus.
Didžiausiame prekybos centre
Pirmasis apsilankymas išreklamuotame prekybos centre pietinėje uostamiesčio dalyje sužavėjo nebent tik patalpų erdve. Tačiau prekių įvairove – ne. Didžiuliuose prekybos plotuose dominuoja panašiomis prekėmis – rūbais ir avalyne – prekiaujančios firmos. O vykdamas į didžiausią Lietuvos prekyvietę, tikėjausi išvysti kur kas įvairesnį asortimentą. Tarkime, didesnį buitinės technikos pasirinkimą, ūkinių prekių gausą, tūkstantį smulkmenų, kepurių ir skrybėlių sektorių, daug kitų paklausių prekių.
Klaipėdoje ypač stinga specializuotų parduotuvių. Manau, kad daug kas pasidžiaugtų, jei atsivertų, sakykime, „Avalynės namai”, „Rūbų namai” arba kitokios paskirties centras, kuriame, tarkime, galima būtų palyginti visų Europos Sąjungos šalių batus ir batelius, išsirinkti labiausiai patikusius ir nebevarstyti kitų parduotuvių durų, arba kitame erdviame pastate rasti ES valstybėse, kituose kraštuose pasiūtus visų įmanomų dydžių drabužius, kainuojančius nuo minimalios iki maksimalios pinigų sumos.
O kol taip nėra, reikėtų, kad prekybininkų bendruomenė pasirūpintų kompleksine paklausių prekių reklama. Kad, tarkime, spaudos kioskelyje arba knygyne nusipirkęs operatyviai atnaujinamą, nebrangų leidinėlį, galėtum rasti susistemintą informaciją, kur, sakykime, ieškoti adatų, siūlų, sagų, lipdukų, užtrauktukų, kitų buityje reikalingų smulkmenų, nes žmonėms pernelyg sudėtinga komplektuoti laikraščius, be to, juose skelbiama reklama yra labai stichiška, priklausanti nuo sezoniškumo.
Trūksta prekybininkų nuoširdumo
Maloniai nustebino viena pardavėja, pasiūliusi nueiti į gretimą parduotuvę, kurioje tikrai prekiaujama pleiskanas šalinančiais šampūnais. Kita pasiūlė nepirkti pasenusių bandelių, nes patikino, kad už pusvalandžio bus šviežių. Bet tai itin reti atvejai. Dažniausiai prekiautojos ypač energingai perša tuos produktus, kurių savininkai tikisi trūks plyš atsikratyti.
Daugelį žmonių erzina dažnokai skelbiamos akcijos, reklamuojančios atpigusius maisto produktus, kurių vartojimo laikas yra pasiekęs kritinę ribą arba retkarčiais net pasibaigęs. Kelios patirtos pamokėlės mane paskatino labai atidžiai stebėti, skaityti, kas ant šių prekių parašyta. Nors kartais ir tie užrašai sukelia nemažai abejonių, nes kyla elementarus klausimas: kodėl šios prekės parduodamos žymiai pigiau? Ar prekybininkai nutarė išsivalyti sandėlius, ar bijo, kad netrukus juos nutvers už pakarpos prekių kokybės inspektoriai?
Daug abejonių dėl produktų kokybės kelia tokie parduotuvių cechų gaminiai, kaip, pavyzdžiui, „Netikras zuikis”, kuriame sunku aptikti mėsos, čeburekai, beliašai ir daugelis kitų, į kuriuos sudedamos, anot vieno pirkėjo, parduotuvių sanitarinio apsivalymo liekanos.
Piktina loterijos terminalai
Ne vienas pagyvenusio amžiaus klaipėdietis gyvena svajonėmis prisidurti prie pensijos loterijoje išloštą vieną kitą litą, tad viltingai aukoja centus naujiems bilietams pirkti. Tačiau neretai susiduria su įvairiomis problemomis, kai, sakykime, parduotuvėje neveikia elektroninis terminalas, kai pardavėja nemoka nei patikrinti pateikto bilieto, nei naujo parduoti. Vaikšto žmonės iš vienos parduotuvės į kitą, pažymėtą loterijos „Perlas” ženklu, ir klausinėja: „Ar mokate, ponia, elgtis su terminalu? Ar galite patikrinti bilietą? Ar terminalas veikia, ar skaito korteles?
Teko girdėti prekybininkų nusiskundimų, jog šie terminalai jiems tampa papildoma našta, trukdo dirbti. Jei taip, nereikia jų įkurdinti savo prekyvietėse ir gadinti įvaizdį, bloginti pirkėjų aptarnavimo kultūrą. O jeigu yra pasirašyta sutartis su „Olifėjos” bendrove, privalu pavyzdingai prekiauti šiais bilietais nuolat, nes ši loterija remia Lietuvos sportą.
Antanas Purauskas