Jauniesiems kūrėjams sudėtingiausia – scenarijai

Uždarius Lietuvos kino studiją, prakalbta apie lietuviško kino mirtį. Kinomanai su skausmu skelbia apie šio žanro skurdą Lietuvoje ir su didžiausia viltimi laukia itin retų premjerų. Net ir didžiausi optimistai vargu ar patikėtų, kad atokioje Klaipėdos Strėvos gatvėje gimsta tikrų tikriausi animaciniai ir vaidybiniai filmukai, o jų autoriai – entuziazmu ir kūrybine ugnimi liepsnojantys moksleiviai.

Žaloja Tomas ir Džeris

Moksleivių saviraiškos centro mėgėjiško kino studiją „Febas” lanko apie keturiasdešimt vaikų ir paauglių. Vadovai Valdas ir Lina Ramanauskai juos moko fotografijos, kino ir animacijos meno.

„Febo” užsiėmimuose vaikai išmoksta filmuoti, fotografuoti, montuoti medžiagą, piešti ir net rašyti scenarijus.

Vadovai pasakojo, kad į „Febą” atėję vaikai būna užaugę su „Tomu ir Džeriu” bei „Simpsonais” ir net neįsivaizduoja, kad yra ir kitokių animacinių filmukų. Todėl dažniausiai jų kūryba prasideda nuo pažinties su lietuviškais filmukais – „Egle žalčių karaliene” bei „Baubu”.

Studijos vadovai apgailestavo, kad vaikai neturi galimybių pamatyti kitokios animacijos. „Dažniausiai lietuviškus filmukus pamatome tik festivaliuose, net ir nacionalinė televizija jų nerodo”, – sakė L.Ramanauskienė.

Jai pritarė ir vadovas. „O ką iš „Tomo ir Džerio” išmoksi? Nebent spalvų derinimo… Juk tai absurdo filmukas, žalojantis vaikų mąstymą”, – tvirtino V.Ramanauskas.

Pastebi klaidas

Į studiją užsukę naujokai dažniausiai siūlosi kurti interneto puslapius, klausia, kodėl niekas neparduoda savų filmų. „O kam? Juk ne pinigams dirbame. Mes ne komerciją, o meną kuriame”,- tvirtino vadovas.

Studijos senbuviai tvirtino filmus ėmę žiūrėti kitaip: pastebi montažo, logikos klaidas, atkreipia dėmesį į specialiuosius efektus. „Pradėjau pastebėti smulkmenas, kurios anksčiau man visai nerūpėjo”, – sakė „Febo” narys Almantas. Į klausimą, ar daug klaidų pasitaiko filmuose, vaikinas atsakė geriau patylėsiąs.

Dažniausiai filmuojantis draugų filmukus, kartą Almantas pats pabuvo aktoriumi – nusifilmavo Algimanto Puipos filme „Dievų miškas”. Suvaidinęs seržantą, jis mieliau renkasi operatoriaus darbą. „Na ką ten veikti? Pasėdi šiek tiek, ir viskas, tik pašalti teko”, – dalijosi įspūdžiais.

Jo draugas Renatas filmavosi juostoje apie legendinį viduramžių piratą – „Štiortebekeryje”. Masinėse scenose nusifilmuoti teko ir studijos vadovui.

Dirba televizijoje

Dalis studijos auklėtinių ir baigę mokyklas neapleidžia filmavimo kameros ir įsidarbina televizijose operatoriais.

„Febo” vadovai didžiuojasi kino režisūros studijas baigusiu Valdu Misevičiumi, kuris visada stebino savo darbais. Studijoje nesirodęs tris mėnesius, vieną dieną jis atnešė šūsnį pieštuku primargintų lapų ir pareiškė: „Čia mano animacinis filmas”.

„Tas filmukas daug pasiekė. Vienas didžiausių laimėjimų – patekus į pasaulio mėgėjų kino festivalį jo nevertino, nes buvo pernelyg profesionalus”, – pasakojo V.Ramanauskas.

Buvusio „Febo” auklėtinio, dabar dirbančio operatoriumi „Balticum” televizijoje, Svajūno Ablingio filmukas „Gyvenimo burbulas”, nusinešęs keletą laurų Lietuvoje, sužavėjo Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorių Lietuvoje. Pareigūnas paprašė filmuko kopijos.

Sunkiausia – scenarijus

Į studiją pirmą kartą atėję vaikai dega noru greitai čiupti kamerą ir susukti savo filmą. Tačiau dažniausiai nė patys nežino, apie ką jis bus. „Jei ir ateina turėdamas idėją, tai ji dažnai būna tokia „plokščia”, kad aš iš karto imu gailėti to laiko, kurį jis sugaiš. To filmo nebus galima niekur rodyti. Moksleivis ir pats po kiek laiko jo gėdysis”, – pasakojo V.Ramanauskas.

„Febo”studijos nariai vadovui pritarė, kad visada sudėtingiausia – parašyti gerą scenarijų. Turint „užvežančią” idėją, filmukas gimsta savaime.

Tuo įsitikino ir šiaip metais festivalyje „Green Days” dalyvavęs keturiolikmetis Martynas. Festivalyje varžėsi 240 darbų, Martyno „Poliarija” buvo tarp dešimties geriausių. Į Briuselį išsiųstas animacinis filmukas pasakojo apie žmogelį, kuris kartu su gyvūnais dienas leido ant ledo lyties. Idilė baigėsi, kai ant lyties pradėjo dygti fabrikai, aplinkui ėmė plaukioti laivai. Ledas tirpo, ir žmogeliui neliko kur gyventi. „Piešti ir montuoti nebuvo sunku. Svarbiausia – geras scenarijus”, – tvirtino Martynas.

Kūrė „Bateriją”

„Febo” nariams dažniausiai tenka ne tik kamerą palaikyti, bet ir patiems pavaidinti. Vaidybos įgūdžių jie sėmėsi kurdami moksleiviško humoro ir improvizacijos laidelę „Baterija”, kurią transliavo Vakarų Lietuvos televizija.

Susukus naują filmuką „Febo” nariai susirenka visi ir, peržiūrėję filmuką, kartu įvertina draugo triūsą. Tačiau neretai tam nelieka laiko, nes filmukai gimsta naktį prieš pat festivalį. Tada peržiūra įvyksta pačiame renginyje.

Kiekvieną vasaros dieną mynęs studijos slenkstį, vienuoliktokas Almantas tvirtino, kad čia ne tik daug ko išmoksta, bet ir gerai leidžia laiką.

„Skaudžiausia, kad dauguma studijos narių mokosi dvyliktoje klasėje ir greitai mus paliks. Džiaugiamės, kai jie grįžta pas mus ir studijuodami”, – sakė L.Ramanauskienė.

Aurelija Kripaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.