Prekybos pažanga: grąžinami mokesčiai

Įvairiose parduotuvėse vis dažniau ant durų ir prie kasų atsiranda ženklas, ant kurio užrašyta „Tax Free Shopping“. Tai reiškia, kad šiose parduotuvėse perkantiems ne Europos Sąjungos šalių piliečiams už išvežamus iš Lietuvos pirkinius gali būti sugrąžintas pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Tokią daugelyje pasaulio šalių siūlomą paslaugą Lietuvos verslininkai pradėjo aktyviai siūlyti nuo praėjusių metų.

Paslauga – ne visur

Pasaulinis lyderis, teikiantis pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio turistams paslaugas, yra „Global Refund“ bendrovių grupė. Prieš 25 metus Švedijoje įkurta bendrovė šiuo metu savo veiklos tinklą yra išplėtusi 37 šalyse ir aptarnauja apie 10 milijonų kvitų (PVM grąžinimo dokumentų) per metus. Mūsų šalyje taip pat veikia šios bendrovės padalinys „Global Refund Lietuva“.

Visame pasaulyje „Global Refund“ yra pasirašiusi partnerystės sutartis su 225 tūkst. prekybos įmonių, kuriose apsipirkę užsienio turistai įgyja teisę pasinaudoti vadinamąja „Tax Free Shopping“ paslauga ir susigrąžinti PVM.

Kaip dienraščiui „Klaipėda“ pasakojo bendrovės „Global Refund Lietuva“ generalinis direktorius Robertas Kogelis, iki mūsų šaliai tampant ES nare lietuviai aktyviai naudojosi PVM grąžinimo paslauga. Tada kas mėnesį PVM susigrąžindavo nuo 3000 iki 4000 užsienyje pirkdavusių mūsų šalies gyventojų.

Dažniausiai lietuviai mokesčius susigrąžindavo už Vokietijoje ir Lenkijoje pirktas prekes. Pagal „Global Refund“ statistiką iki 2004 m. gegužės 1 dienos Švedijoje ir Lenkijoje lietuviai buvo įtraukti į labiausiai „Tax Free Shopping“ paslauga besinaudojančių užsieniečių grupių penketuką.

Dabar Lietuvos piliečiai, anot direktoriaus, nebe taip aktyviai naudojasi PVM grąžinimo paslauga, nes tose šalyse, kurios nepriklauso Europos Sąjungai, lietuviai perka ne itin dažnai. Nors lietuviai neretai apsiperka Rusijoje ir Baltarusijoje, tačiau čia PVM už prekes negrąžinamas, nes šių šalių vyriausybės vis dar neįteisino tokios paslaugos.

Sumos skiriasi

Susigrąžinti PVM galima ne už visas prekes. R.Kogelis aiškino, kad PVM negrąžinamas už maistą, alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, taip pat už įmontuotas į automobilius prekes.

Norėdamas susigrąžinti PVM už pirkinius, turistas turi išleisti tam tikrą toje valstybėje nustatytą minimalią sumą. Kiekvienoje valstybėje šios sumos skiriasi. Pavyzdžiui, Lietuvoje PVM grąžinamas, įsigijus prekių už 200 Lt, Lenkijoje ir Latvijoje ši suma siekia 150 litų, Suomijoje – 40 eurų (apie 137 litus), o Estijoje – net 550 litų. R.Kogelis sakė galįs nudžiuginti Turkijoje mėgstančius ilsėtis lietuvius, kad čia, norint susigrąžinti PVM, už pirkinius užtenka išleisti 118 lirų (apie 250 litų).

Skirtingose šalyse ir miestuose perkantys pirkėjai PVM paprastai susigrąžina už skirtingas prekes. Pavyzdžiui, Kopenhagoje ir Stokholme daugiausiai „Tax Free“ kvitų išrašoma parduodant suvenyrus, juvelyrinius dirbinius, mados sostinėse Paryžiuje ir Milane – už prabangių drabužių ir aksesuarų parduotuvėse įsigytas prekes.

Apsiperka baltarusiai

Lietuvoje ir Lenkijoje užsienio pirkėjai, besinaudojantys „Tax Free Shopping“ sistema, dažniau perka buitinę techniką, drabužius, avalynę ir netgi padangas. Beje, mūsų šalyje, kaip ir Lenkijoje, dažniausiai PVM susigrąžina svečiai iš kaimyninių Rusijos ir Baltarusijos. Lietuvoje šie turistai sudaro apie 90 procentų tokios paslaugos vartotojų.

„Rusijos ir Baltarusijos turistai kai kurių mūsų prekybininkų yra nepelnytai nuvertinami. Kai „Global Refund“ Lietuvos prekybos įmonėms pateikia skaičiavimus, daugeliui būna sunku patikėti, kad vidutinė ruso ar baltarusio Lietuvos parduotuvėse išleidžiama suma, pasinaudojus „Tax Free Shopping“ sistema, šiuo metu siekia 1200 litų. Labai ribotas savo šalyje apsipirkimo galimybes turintys didesnes pajamas gaunantys Minsko ir kitų didžiųjų Baltarusijos miestų gyventojai mielai per savaitgalius ar atostogas atvyksta į Lietuvą apsipirkti“, – teigė R.Kogelis.

Supaprastino sąlygas

Lietuvoje PVM grąžinimo paslauga buvo įdiegta jau 2002 metais. Tačiau jos sėkmingą taikymą stabdė tuomet Vyriausybės nustatytos ganėtinai griežtos sąlygos, kurias turėjo įvykdyti paslaugą norinčios teikti prekybos įmonės. Nuo praėjusių metų gegužės 1 dienos, kai Vyriausybė atsižvelgė į užsienio šalių praktiką bei nustatė supaprastintas PVM grąžinimo užsienio pirkėjams sąlygas, Lietuvos prekybos įmonės pradėjo šią paslaugą taikyti aktyviau.

2004 metų pavasarį bendrovė „Global Refund Lietuva“ per mėnesį Lietuvoje išduodamų „Tax Free“ kvitų kiekį skaičiavo tik dešimtimis. Šiuo metu per mėnesį aptarnaujamų užsienio pirkėjų skaičius Lietuvoje artėja prie dviejų tūkstančių.

Reikalingi kvitai

Klaipėdos teritorinės muitinės vyriausiosios inspektorės ryšiams su visuomene Rasos Rentauskienės duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 500 parduotuvių, kuriose iš užsienio atvykusiems klientams grąžinamas pridėtinės vertės mokestis. Tokios parduotuvės yra „Kristiana“, „Monton“, „Baltman“, „Dorado“, „Sarma“, „Apranga“ ir kitos.

Pareigūnė aiškino, kad parduotuvėse, pažymėtose „Tax Free Shopping“ ženklu, apsiperkantis užsienietis, norėdamas susigrąžinti PVM, turi paprašyti mokesčio grąžinimo bei kasos kvitų. Išvykstant iš šalies, „Global Refund“ kvitą reikėtų patvirtinti muitinėje ne vėliau kaip per tris mėnesius. Kompensuojama suma išmokama tik pateikusiems pasą „Global Refund“ kvite nurodytiems asmenims.

Susigrąžinti PVM galima arba pasiimant pinigus grynaisiais, arba gaunant išmoką į kredito kortelę. Gauti pinigus į kredito kortelę labiausiai mėgsta Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos ir Izraelio piliečiai. Kasos „Tax Free“ kvitus būtina saugoti tol, kol bus atgautas PVM mokestis.

Plėtoja turizmą

R.Kogelis aiškino, kad parduotuvėms taikyti PVM grąžinimo paslaugą neprivalu. Tačiau, jo manymu, parduotuvės, teikiančios šią paslaugą, įgauna šiokį tokį pranašumą prieš jos neteikiančius konkurentus, nes skatina užsienio piliečius jose pirkti.

Pasidomėjus, kuo ši paslauga naudinga valstybei, R.Kogelis sakė: „Viena vertus, valstybei tai nėra labai naudinga, nes, įdiegus PVM grąžinimo sistemą, iš tos šalies išvežami pinigai. Tačiau tokia paslauga labai svarbi turizmo plėtrai. Pridėtinės vertės mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą yra mažesnis pliusas šalies ekonomikai nei tai, kad yra sudaromos sąlygos užsieniečiams daugiau pirkti Lietuvoje“.

Giedrė Balčiūtė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Prekybos pažanga: grąžinami mokesčiai"

  1. Juozas

    Aš, ir kaip vėliau laive paaiškėjo, ne tik aš pakliuvau į tax free spąstus.Jei būčiau žinojęs, ką dabar internete sužinojau, būčiau arba nepirkęs arba kitaip elgęsis, bet informaciją Norvegijoje gavau neteisingą, pasenusią.Buvau informuotas, kad antspaudą ant deklaracijų uždės Stokholmo uoste muitininkai, bet šie išsigynė, kad tai ne jų darbas – važiuok į Latviją, ten uždės. Latviai – čia nėra muitinės, važiuok Lietuvon, o ten pasieny irgi nėra muitinės. Tai ką dabar daryt? Visi popieriai yra, prekės iš pirkimo šalies išvažiavo, o aš matau tik špygą vietoj žadėto kelių tūkstančių grąžinimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.