Vakar pasaulis pažymėjo Gyvūnų dieną. Jos išvakarėse Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija paragino žmones profilaktiškai patikrinti savo augintinių sveikatą, o Lietuvos gyvūnų globos draugija atviru laišku kreipėsi į Ministrą Pirmininką ir medžiotoją Algirdą Brazauską. Jo prašyta padėti išsaugoti pagrindinį Gedimino sapno personažą – vilką.
Žmogų ir gyvūną siejantis ryšys prasidėjo dar tuomet, kai jie abu buvo neatskiriama laukinės gamtos dalis. O dabar gyvūnų likimą nulemia gera jo šeimininko valia ir grynai žmogiškos problemos. Kauno gyvūnų globos draugijos prieigas saugo gražuolis retos veislės Beris, kurio šeimininkas išvyko į Angliją.
Išgelbėjo, radę tarnybą
Gyvūnų prieglaudos direktorius, žinomas kinologijos specialistas, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Karolis Masilionis surado Beriui tarnybą, kurioje jis galbūt sulauks, kol sugrįš jo šeimininkas. Kitaip šunį tektų atiduoti panorusiajam jį priglausti, o jei žmonės bijotų pasiimti agresyvų didelį keturkojį – užmigdyti.
Toks likimas ištinka nemažai į šią įstaigą patekusių gyvūnų, kurių pasiimti niekas nepageidauja. Gyvūnų prieglauda, nors ir remiama užsieniečių bei gaunanti dalį reikalingų lėšų iš Savivaldybės, nepajėgia išmaitinti visų benamių. Jų prieglaudos voljeruose paprastai būna apie aštuoniasdešimt. Praėjusį savaitgalį, surengus Gyvūnų dienai skirtą šventę, išdalyti beveik du trečdaliai šunų ir kačių.
„Įtariame, kad Beris – Pirėnų aviganis, labai reta Lietuvoje veislė. Jis nuostabus sargas, nieko neįleis į mūsų teritoriją. Anksčiau ją saugojo vilkšunio kalė. Pastebėjome, kad ją dažnai lanko vienas žmogus, ji buvo labai panaši į buvusią augintinę. Todėl jam ir atidavėme. Vyresnius šunis iš mūsų paprastai pasiima būtent tie žmonės, kurie ilgisi kaimynų ar kitų piktų žmonių nunuodytų ar suvažinėtų augintinių. Mielai šunis priglaudžia ir tie, kuriems skubiai prireikia sargo. Kol užsiaugins jį iš mažo šunelio, praeis metai, o pasiėmę pas mus turės jau po trijų savaičių. Tiek laiko prireikia, kol šuo pamiršta senuosius šeimininkus ir pripranta prie naujų namų”, – sako K.Masilionis.
Pageidauja jaunų ir sveikų
Vakar į Kauno gyvūnų prieglaudą teatvežti vos keli benamiai šuneliai, o voljeruose naujų šeimininkų laukė dar trys dešimtys šunų ir kelios katės.
„Mūsų gyvūnų prieglaudą žino visoje Lietuvoje. Sulaukiame žmonių iš Vilniaus, Trakų, Telšių, Plungės, Mažeikių – dauguma ieško patikimo namų sargo arba meilaus dekoratyvinio šunelio. Tačiau vyresni žmonės, ypač gyvenantys nuošaliuose vienkiemiuose, pamiškėse, mielai pasiima ir paprastus kiemsargius”, – sako K.Masilionis.
Didžiausią šansą įgyti naujus savininkus turi jauni ir sveiki gyvūnai. Senus ir ligotus į prieglaudą neretai suveža juos daugelį metų auginusieji žmonės. Vieni – abejingai, kiti su ašaromis akyse. Žmogui sunku žiūrėti į nepagydomai sergantį gyvūną.
„Šalies veterinarijos gydytojai neretai sulaukia gyvūnų, kurie jau nepagydomi. Laiku atvežus pas specialistą sergantį gyvūnėlį ir tinkamai gydant, jis vėl gali būti žvalus ir linksmas”, – teigia Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas Saulius Laurusevičius.
Nori bent suskaičiuoti
„Manoma, kad vilkų Lietuvoje gali būti telikę apie šimtą. Nenorime, kad vilkas, vienas pagrindinių lietuvių tautosakos personažų, būtų įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą kaip sparčiai nykstanti rūšis. Sovietmečiu buvo skelbiama, kad norminis vilkų skaičius Lietuvoje turėtų būti apie tris šimtus”, – teigia Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Arūnas Noreikis.
Jo išplatintame atvirame laiške A.Brazauskui prašoma sustabdyti vilkų medžioklę bent vieną žiemą, kad aplinkosaugininkai ir miškininkai pagal pėdsakus sniege galėtų suskaičiuoti šalyje išlikusius vilkus. Prašoma atkreipti dėmesį ir į baltąjį gandrą. Baltųjų gandrų, likusių žiemoti Lietuvoje, gydymo ir išlaikymo išlaidas padengia Anglijos gyvūnų gerovės organizacija.
Daiva Valevičienė