Gangrenos pažeista koja, juodi kaip anglis rūkaliaus plaučiai, milžiniška alkoholiko širdis, vaistų sužalota šlapimo pūslė – tai tik keletas eksponatų iš „Baltmedica” parodos. Juos paskolino Kauno medicinos universitetas. Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo biuro vedėja Violeta Kiguolienė įsitikinusi, kad tokie reginiai veikia kur kas efektyviau nei pagraudenimai ar teoriniai išvedžiojimai apie neigiamą žalingų įpročių poveikį sveikatai.
„Gyvenimas mums duotas tik vienas, taip pat ir sveikata. Mūsų valia, kaip su jais elgsimės. Tikriausiai nė vienas nenorėtume, kad mums nupjautų koją, kaip nutiko tam rūkaliui, kurio gangrenos pažeistą galūnę čia matome”, – sako V.Kiguolienė.
Bendrosios praktikos gydytoja ne vieną dešimtmetį dirbusi ir dabar tebedirbanti moteris nuolat ragina sveikai gyventi savo pacientus. Ją stebina ligonių noras vartoti kuo daugiau vaistų.
„Dėl jų vyksta nuolatinė kova. Žmonės eina ir eina į polikliniką reikalaudami receptų kompensuojamiesiems vaistams. Tačiau retas susimąsto, kad vaistai ne tik gydo, bet ir kenkia. Tai patvirtina kitas eksponatas: 75 metų moters, kuri daugelį metų vartojo daug vaistų, skirtų sąnarių gydymui, šlapimo pūslė, pažeista papilomatozės”, – komentuoja Visuomenės informavimo biuro vadovė.
Jei daugiau dėmesio skirtume ligų prevencijai ar bent jau susirgę atsisakytume žalingų įpročių, reikėtų naudoti kur kas mažiau cheminių preparatų, kurie kenkia organizmui, ir tą poveikį anksčiau ar vėliau pajusime.
V.Kiguolienė aiškina savo pacientams, kuriems nustatomas padidėjęs kraujospūdis, kad reikėtų ne pulti saujomis gerti tabletes, o pirmiausiai išbandyti visas kitas priemones: sureguliuoti svorį, sportuoti, sveikai maitintis, nerūkyti ir nevartoti alkoholio.
Deja, dažnai žmonės į tai numoja ranka: duok jiems vaistų, ir viskas. Ir toliau jie gyvena kaip gyvenę, nenorėdami nieko keisti. O juk turėtų pas gydytoją skubėti tik tuomet, kai patys bus padarę viską, kas įmanoma, kad sustabdytų ligos plitimą.
Alkoholio vartojimas dideliais kiekiais, nutukimas, netvarkingas gyvenimo būdas niekam ne į sveikatą. Tai patvirtina kita istorija ir eksponatas – 45 metų vyro prostata, bemaž 10 kartų padidėjusi, lyginant su sveiko žmogaus.
Anksčiau linksmai gyvenęs vyriškis, gausiai vartojęs alkoholį ir turėjęs daugybę atsitiktinių lytinių santykių, net 15 savo gyvenimo metų buvo visiškas impotentas, jį vargino šlapinimosi sutrikimai. Žalingi tėvų įpročiai dažniausiai yra kalti ir dėl vaikų apsigimimų. Parodoje dėl etinių sumetimų nuspręsta nedemonstruoti gemalo be smegenų. Jo tėvai rūkė ir gėrė, vartojo narkotikus.
V.Kiguolienę stebina, kaip abejingai žmonės reaguoja į nutukimą. Daugelis jo nelaiko liga, kurią reikia gydyti, ir nesuvokia, jog dėl to gresia įvairiausi sveikatos sutrikimai: ne tik hipertonija, bet ir cukraligė, daugelis kitų. Štai moters, kuri turėjo didelį antsvorį, kasa. Ji labai padidėjusi. Akivaizdu, kad ją turėjo varginti ne viena liga, taip pat ir diabetas.
Lietuvoje vis dar neįprasta ieškoti specialistų pagalbos, jei nuolat patiri stresą ir pats nemoki su juo susidoroti. Nežinodami, kaip atsipalaiduoti, žmonės pasineria į žalingus įpročius, priklausomybes. Moterys stresą dažnai slopina persivalgydamos, susinervinusios nesugalvoja nieko geresnio kaip pulti prie šaldytuvo.
Pašnekovės manymu, sveiko gyvenimo kelią žmogui parodyti ir jo labirintuose nepasiklysti yra gydytojo misija. Jei nepadės, bent jau žinosi, kad dėjai pastangas, informavai apie galimas pasekmes, o jei žmogus neklausė – tai jo pasirinkimas. Tam įmanoma rasti laiko, kad ir kokie būtų užsiėmę gydytojai.
„Aišku, pacientas ir pats galėtų pasiimti talonėlį ne tada, kai susirgo, o būdamas sveikas, ir užsukti pas gydytoją pasikonsultuoti ligų profilaktikos klausimais”, – sako pašnekovė. Deja, tai Lietuvoje sunkokai įsivaizduojama. Negi eisi į polikliniką nesirgdamas? Daugeliui tai atrodo nesąmonė.
„Gaila, kad mūsų šalyje kol kas dar netaikomos sankcijos tiems, kurie nesirūpina savo sveikata, o paskui juos reikia gydyti už visų mokesčių mokėtojų pinigus”, – svarsto V.Kiguolienė.
Ji įsitikinusi, kad šioje srityje vertinga kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Vokietijoje kur kas didesnes socialinio draudimo įmokas tenka mokėti tiems, kurie turi daugiau rizikos faktorių susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų ir nutukusiems, rūkantiems, piktnaudžiaujantiems alkoholiu.
Tokiu principu remiasi ir privačios draudimo kompanijos, drausdamos sveikatą. Nuo jos būklės įvertinimo priklauso įmokos dydis.
Specialistės nuomone, valstybė turėtų kuo daugiau investuoti į sveiko gyvenimo būdo propagavimą. Nesame tokie turtingi, kad galėtume vien tik gydyti ligonius, tam išleisdami vis daugiau ir daugiau milijonų.
Pastangas reikėtų nukreipti į tikslinę gyventojų grupę – vaikus ir jaunimą. Laimė, į mokyklas grįžo sveikatos priežiūros specialistai. Jei daugelį jų dar pavyks perkvalifikuoti, kad iš bendruomenės slaugytojų taptų visuomenės sveikatos specialistais, ir jie skirs dėmesį žalingų įpročių bei ligų prevencijai tarp mokinių, sveikos gyvensenos ugdymui nuo mažumės, tikrai užaugs sveikesnė karta, įsitikinusi V.Kiguolienė.
Gydytoja mano, kad bendruomenės sveikos gyvensenos ugdymui daugiau dėmesio turėtų skirti ir jos kolegos medikai, ypač šeimos gydytojai, terapeutai. Jų pareiga – paaiškinti sveikos mitybos svarbą ir principus savo pacientams, paraginti daugiau judėti, o ne kuo greičiau parašyti receptą dar vienai tablečių saujai.
Giedrė Budvytienė