Patikimiausia apsauga nuo gripo – skiepai

Atsižvelgiant į tai, kad visame pasaulyje rengiamasi gripo pandemijai, Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai ragina gyventojus, ypač rizikos grupės, pagyvenusius, nusilpusius, sergančius lėtinėmis bei kraujo ligomis, dažnai peršąlančius, darbo metu kontaktuojančius su daugybe žmonių, jau dabar – spalio, lapkričio mėnesiais aktyviai skiepytis nuo gripo, kad organizme susidarytų patikima apsauga nuo gripo virusų. Skiepai – patikimiausia profilaktikos priemonė.

Susidarius nepalankiai situacijai dėl paukščių gripo Azijos šalyse ir Rusijoje, padidėjus gripo pandemijų grėsmei ir siekiant išvengti galimų mirties atvejų aktyviau skiepytis nuo gripo rekomenduoja įvairios tarptautinės institucijos ir Pasaulio sveikatos organizacija.

Didžiausią grėsmę sveikatai kelia gripo komplikacijos. Dažniausia – plaučių uždegimas, nuo jo miršta daugiausiai žmonių. Lietuvos informacijos centro duomenimis, šalyje kasmet užregistruojama apie 100 tūkst. gripo atvejų, Kaune – nuo 8 iki 30 tūkst. Nuo gripo sukeltų komplikacijų Lietuvoje kasmet miršta 1-4 žmonės. Pasaulinės hospitalizuotų ligonių statistikos duomenimis, iš 100 tūkst. gyventojų nuo gripo miršta 116,9 vyresnių kaip 65 metai asmenų ir trys iki 5 metų amžiaus vaikai.

KVSC duomenimis, Kauno apskrityje labiausiai gripas įsisiautėjo 1998 m., kai iš 10 tūkstančių gyventojų sirgo 936 asmenys, iš viso – 38918. Gripo epidemija skelbiama, kai iš 10 tūkst. suserga 100. Nemažas sergamumo rodiklis užregistruotas 2000-aisiais – gripu sirgo 298,7/10tūkst. (22511) ir 2003 m. – 296,2/10 tūkst. (20834).

Praėjusiais metais Kauno apskrityje peršalimo ligomis sirgo mažiau žmonių: gripu – 182,8/10 tūkst. (12727), ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis – 1314,9/10 tūkst. (91 533). Iš jų Kaune gripu sirgo 7756 (207,56/10 tūkst.), beveik pusė ligonių – vaikai iki 18 metų, viršutinėmis kvėpavimų takų infekcijomis – 45882 (1227,87) gyventojai.

Artėjant gripo sezonui KVSC gydytojai epidemiologai pataria pastoviai stiprinti imunitetą. Gripo virusas sklinda oru 60 km per valandą greičiu, todėl, prasidėjus protrūkiu, gripu galima užsikrėsti visur, kur yra ligonių, pavyzdžiui, troleibuse – nusičiaudėjus vienam sergančiam keleiviui.

„Nuo gripo reikia skiepytis kasmet, nes gripo vakcina yra adaptuota tik vienam sezonui. Gripo virusams dažnai kintant Pasaulio sveikatos organizacijos pavaldume esančios laboratorijos kruopščiai studijuoja virusų struktūrą, atrenka naujas jų padermes ir kuria naują efektyvią vakciną. Paprastai iš trijų vakcinoje esančių virusų padermių kasmet pasikeičia viena ar dvi”,- sakė KVSC užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos skyriaus gydytoja epidemiologė Nijolė Kriaučiūnienė.

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, gripo epidemijas sukelia A ir B gripo virusų tipai. XX amžiuje įvyko 3 pasaulinės gripo pandemijos: 1918-1919 m. išplito ispaniškasis gripas, mirė 30 mln. žmonių; 1957-1958 m. nuo Azijos gripo mirė apie 1 milijoną; 1968-1969 m. Honkongo gripas Anapilin pasiuntė apie 800 tūkst. susirgusiųjų. XX amžiaus gripo epidemijų metu cirkuliavo A gripo viruso padermės, kurios pavojingos iki šiol.