Artimiausiu metu lietuvaičiai ims pirkti daugiau kompiuterių, prognozuoja jais prekiaujančių įmonių atstovai.
Būsimasis pagyvėjimas siejamas ne tik su žiemos švenčių sezonu, kuris suaktyvina visą prekybą, bet ir su mokesčių lengvatos įsigyjantiems kompiuterį ir interneto prieigą galiojimo laikotarpiu – dabar jau pats metas susizgribti tiems, kurie nori techniką įsigyti išperkamosios nuomos būdu.
Žinia, Gyventojų pajamų mokesčio (GMP) įstatymo pataisą, kuri suteikia mokesčių lengvatas perkantiems kompiuterį bei įsirengiantiems interneto prieigą, Seimas priėmė pernai birželį. Galimybe susigrąžinti iki 33 proc. už kompiuterį sumokėtos sumos galima pasinaudoti iki 2006 metų pabaigos.
Pinigai pirkėjui grąžinami tik po metinių pajamų deklaravimo. Todėl tie, kurie ketina artimiausiu metu įsigyti kompiuterį išperkamosios nuomos būdu, turėtų atkreipti dėmesį į šios nuomos terminą: jeigu jis „užgriebs” ir 2007-uosius metus, dalies pajamų mokesčio nebebus galima atgauti.
Atrodė lyg reklama
Anot bendrovės „FIS kompiuteriai” Klaipėdos filialo vadybininko Visvaldo Ragaišio, akivaizdų kompiuterių prekybos pagyvėjimą buvo galima jausti tik iškart po to, kai buvo įvesta lengvata. Vėliau jis nuslopo. UAB BMS direktorius Artūras Afanasenka sakė, jog kompiuterių prekyba buvo išaugusi net 10 proc.
Lengvata, anot V. Ragaišio, vienodai dažnai domisi tiek mokantys visą kompiuterio kainą iš karto, tiek įsigyjantys kompiuterį išperkamosios nuomos būdu. Populiariausias išperkamosios nuomos laikotarpis, pašnekovo teigimu, yra dveji metai.
„Būtent šiuo metu pastebimas sezoninis pagyvėjimas – kaskart rudeniui atėjus ir jam įpusėjus, kompiuterių nuperkama daugiau negu kitais metų laikais”, – kalbėjo vadybininkas.
BMS direktorius tvirtina, jog kompiuterių pardavimai kulminaciją pasiekia gruodį – artėjant Kalėdoms. „Sonex Co.” marketingo direktoriaus Eimundo Mačiulio teigimu, artimiausiu metu prekybos suaktyvėjimo banga prognozuotina ir dėl to, kad artėja mokesčių lengvatos galiojimo pabaiga.
„Galimybe pasinaudoti ja domisi daugiau žmonių, bijančių nespėti. Be to, dauguma pirkėjų dabar jau yra tikri tuo, kad ši sistema veikia, ir nebemato čia rizikos. Tik įvedus lengvatą, negirdėtas pasiūlymas atrodė esantis tik reklamos šūkis”, – sakė E. Mačiulis.
Kuria naujus projektus
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Giedrės Balčytytės teigimu, Seimo iniciatyva įvestos lengvatos galiojimas numatytas gana ilgą laikotarpį – beveik trejus metus, tad visi, norėję įsigyti kompiuterį lengvatinėmis sąlygomis, ko gero, jau spėjo tai padaryti. Apie siūlymus pratęsti galiojimą valstybės tarnautoja sakė negirdėjusi.
„Šio projekto tikslas buvo didinti šalies gyventojų kompiuterinį raštingumą, informacinių technologijų skvarbą. Dabar daugiau dėmesio valstybiniu lygiu skiriama kitam etapui – interneto tinklo plėtimui, kuris turėtų apimti ir kaimo vietoves”, – kalbėjo G. Balčytytė.
Anot „Sonex Co.” marketingo direktoriaus, jo atstovaujama kompanija prieš porą metų prisidėjo prie šios mokesčių lengvatos projekto kūrimo.
„Kadangi turime partnerių užsienyje, sulaukiame ir vertingų praktinių patarimų, vadinamojo „know-how”. Šio projekto idėja į Lietuvą atkeliavo iš Anglijos ir Airijos, – pasakojo E. Mačiulis. – Tik pradėję plėtoti projektą, sulaukėme komentarų iš konkurentų, neva jis nepavyks, tačiau vėliau jie patys ėmė kabinti į vitrinas plakatus, raginančius pirkti kompiuterį ir susigrąžinti pinigus…”
Latvijoje ir Estijoje panašių lengvatų nėra, kadangi šiose šalyse veikia kitokia mokesčių sistema, sakė E. Mačiulis.
„Prieš porą trejetą metų ši lengvata buvo įdiegta Europos šalyse, kuriose susirūpinta per menka informacinių technologijų skvarba. Ten ši sistema veikė ilgiau negu Lietuvoje”, – pasakojo pašnekovas.
E. Mačiulio nuomone, panaši lengvata turėtų veikti ilgesnį laiką, tačiau prieš svarstant galimybę ją pratęsti, reikia kruopščiai įvertinti jos daromą įtaką.
Beje, jis patikino, kad šiuo metu yra kuriami nauji panašaus pobūdžio lengvatų projektai, kurie galėtų palengvinti kompiuterio įsigijimą konkrečių socialinių ir profesinių grupių atstovams, pavyzdžiui, mokytojams.
Dominuoja sukomplektuoti Lietuvoje
Be abejo, ruošiantis pirkti kompiuterį, rūpi išsirinkti tokį, kuris veiktų ilgai ir tiktų tam, kam jį taikysite. Juk profesionalaus dizainerio, muzikos kūrėjo, žaidimus mėgstančio paauglio, referatus rašančio ir internete naršančio studento reikalavimai kompiuteriui bus skirtingi.
Iki šiol kartais įsiplieskiančias diskusijas apie Lietuvoje surenkamų kompiuterių kokybę, lyginant su užsienietiškais analogais, gamintojai vadina nebeaktualiomis.
Anot E. Mačiulio, kokybę liudija firmos sutartys su didžiaisiais pasaulio techninės ir programinės įrangos gamintojais, pavyzdžiui, IBM, „Hewlett-Packard”, „Microsoft”.
„Surinkti kompiuterį gali ir studentas, ir maža kompanija. Ji taip pat gali diegti į savo produktą „Microsoft” programinę įrangą. Tačiau ne visi vartotojai žino, kad programinė įranga turi būti suderinta su kompiuteriu, optimizuota, – kalbėjo direktorius. – Bet ir smulkios įmonės užima rinkos dalį, kadangi jų siūloma produkcija yra palyginti nebrangi.”
Anot E. Mačiulio, apie 80-90 proc. mūsų šalyje nuperkamų stalo kompiuterių yra surinkti čia pat. Solidžių užsienio firmų pagamintus ir surinktus dažniausiai renkasi verslo klientai – didelės kompanijos, turinčios sutartis su ta firma. O situacija su nešiojamaisiais esanti atvirkščia – vartotojai dažniausiai renkasi užsienietišką.
Kaune įsikūrusi UAB „Inida”, kurios veikla apima kompiuterių surinkimą, testavimą, logistiką bei aptarnavimą, yra viena pirmųjų lietuviškų įmonių, pasiūliusių pirkėjams savo surinktus nešiojamuosius kompiuterius.
Juos, kaip ir stalo kompiuterius bei tarnybines stotis, įmonė realizuoja daugiausia Lietuvoje.
„Kadangi pirmieji lietuviški nešiojamieji kompiuteriai pasirodė prieš porą metų, natūralu, kad jie vertinami skeptiškai. Tačiau tendencija tokia – įsitikinę kokybe, vartotojai vis dažniau renkasi lietuvišką nešiojamąjį kompiuterį. Manoma, jog per ateinančius metus pagal pardavimo rodiklius jie susilygins su užsienyje pagamintais”, – prognozavo „Inidos” direktorius Ramūnas Dirvelis.
Anot pašnekovo, bene pagrindinis Lietuvos kompiuterių gamintojų pranašumas yra tas, kad jie gali pasiūlyti naujesnes technologijas – ir už mažesnę kainą.
„Be to, sukomplektuoti kompiuterį galima per tris dienas, – kalbėjo direktorius. – Skubus aptarnavimas – gedimų šalinimas, konsultacijos – taip pat vertingas.”
Anot jo, naujoviškus komponentus, kuriuos vietiniai gamintojai siūlo jau dabar, iš užsienio gamintojų į Lietuvą patenka tik maždaug po pusės metų. BMS vadovo A. Afanasenkos teigimu, didžiosios užsienio kompanijos, palyginti su smulkesnėmis vietinės reikšmės bendrovėmis, apskritai yra ne tokios imlios inovacijoms.
Lietuvoje surinktą kompiuterį verta rinktis ir dėl to, kad vietinės bendrovės gali geriau prisitaikyti prie labai konkrečių vartotojų poreikių ir pageidavimų, sako E. Mačiulis.
Valerija Lebedeva