Delfinų terapijos programoje dalyvavusių vaikų mamos ją vadina stebuklu, nors specialistai teigia, kad delfinai stebuklų nedaro – jie tiesiog atlieka savotiško psichologinio ledlaužio vaidmenį.
Pasak programos koordinatorės – Lietuvos jūrų muziejaus atstovės spaudai Nikos Puteikienės, delfinų terapija – sudėtinė gydymo dalis, po kurios dar dirbant ir su kitais specialistais galima tikėtis gerų rezultatų. Anot jos, vienintelis stebuklas yra darbas.
Terapijos programos, trunkančios 10 dienų, metu vaikas su delfinais kasdien bendrauja po pusvalandį. Prižiūrint specialistams – psichologams ir specialiesiems pedagogams – terapija pradedama nuo akių kontakto, paskui pereinama prie žaidybinių elementų, delfinų lietimo, glostymo ir, jei reikia, – plaukiojimo kartu su jais. Į vandenį vaikas leidžiamas tik tada, jei to labai reikia ir leidžia aplinkybės.
Vakar tarptautinės konferencijos „Delfinų terapija – gamtos dovana 21 amžiuje” metu vietos ir užsienio specialistams buvo pademonstruota, kaip terapija taikyta dviem berniukams – Gyčiui ir Deividui.
Autizmo sutrikimų turintis Gytis bendrauti su delfinais pradėjo būdamas ketverių su puse metų amžiaus. Anot specialistų, iki tol su juo bendrauti beveik nebuvo galima, berniukas buvo nevaldomas. Norą bendrauti su delfinais pirmųjų seansų metu jis išreikšdavo per agresiją – juos mušdavo. Dabar Gyčiui – septyneri, jis jau eina į pirmąją klasę, moka skaityti, rašyti ir skaičiuoti.
Dvylikametis Deividas, kūdikystėje sirgęs vidinės ausies uždegimu ir nuo septynerių metų naudojantis klausos aparatą, negalėjo peržengti savo balso baimės, bendravo gestų kalba. Delfinų terapijos programoje Deividas pradėjo dalyvauti būdamas 10 metų. Specialistai skatino jį kalbėti atsilygindami už kiekvieną ištartą žodį – leisdami paglostyti delfiną, mesti jam kamuolį. Procesas buvęs lėtas ir sunkus – pirmąjį žodį „labas” berniukas atėjęs į seansą ištarė maždaug tik po savaitės.
Pasak jo mamos Daivos, buvęs labai nedrąsus, kalbantis tik su artimais žmonėmis, ir tai tik nedaug, Deividas dabar tokių problemų nebeturi. Mama šiuos teigiamus pokyčius vadina tikru stebuklu.
Anot N. Puteikienės, poveikis vaikams būna skirtingas – tai priklauso ir nuo autizmo išreiškimo laipsnio.
Programos koordinatorės pastebėjimu, vaikai, turintys kalbėjimo sutrikimų, t.y. leidžiantys tik gerklinius garsus, praėję terapijos kursą prabyla panašiai kaip delfinai. „Darosi sunku atskirti vaiko ir delfino balsą. Žinoma, tai graži metafora, bet galbūt delfinai gali susišnekėti su vaikais, kuriems prakalbinti mes nerandame žodžių?” – svarstė N. Puteikienė.
Visi užsiėmimai su delfinais filmuojami, o vėliau vaikai ir jų tėveliai, remdamiesi įrašais, gali užsimėmimus tęsti, prisiminti kartu su gyvūnais praleistą laiką.
Konferencijos metu teirautasi, ar pasibaigus terapijai, vaikai, nebematydami delfinų, nepatiria traumos. Anot N. Puteikienės, jie nėra pratinami prie delfinų – gyvūnai tiesiog padeda atskleisti kognityvines vaiko galias, slypinčias giliai viduje. Vėliau galima patarti vaikams nupirkti šunį.
Pasak Gyčio mamos Olgos, rekomendacijų ji paklausė. Po susitikimų su delfinais Gytis vėl bandydavo užsiblokuoti, o šuo, nieko nemokytas, bet lyg jausdamas, ką reikia daryti, padėdavo berniukui neužsisklęsti.
Delfinų terapijos programa Klaipėdoje vyksta spalio-gegužės mėnesiais jau ketvirtą sezoną. Norinčiųjų, anot N. Puteikienės, yra labai daug – eilėje laukia apie 300 vaikų, delfinų ir laiko visiems neužtenka. Per mėnesį programoje dalyvauja maždaug po 8 vaikus. Kartu su Klaipėdos universitetu ir Klaipėdos jūrininkų ligonine nuo 2003 metų vykdomame biomedicininiame tyrime „Delfinų terapijos įtaka vaikų, sergančių autizmu, psichosocialinei reabilitacijai” dalyvaujantys vaikai, kurių šiuo metu yra per 40, gydomi nemokamai.
Anot N. Puteikienės, tyrimo metu stengtasi atsakyti į klausimą, kaip terapija veikia vaiką. „Atsakymas vienareikšmiškas – neigiamo poveikio nėra, autizmu sergančiam vaikui pagerėja, jis ima labiau bendrauti”, – sakė N. Puteikienė.
Beje, delfinų terapija netaikoma vaikams, sergantiems epilepsija, turintiems rimtų judėjimo sutrikimų bei sergantiems kai kuriomis kitomis ligomis.
Muziejaus ir delfinariumo atstovai svajoja delfinų terapiją išplėsti. Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo parko galimybių studijai ir techninei dokumentacijai parengti gauta 236 tūkst. eurų. Šalia esamo delfinariumo norima įrengti dar porą baseinų delfinams, taip pat patalpas, skirtas muzikos bei spalvų terapijai, klases logopedams ir kitiems specialistams. Komercinė parko dalis – viešbutukai, baseinas, vadinamasis SPA centras padėtų išlaikyti delfinų terapiją, kuri, anot Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, niekada nebus pelninga.
Giedrė Norvilaitė