Praėjusio šeštadienio vakarą jauna mama, paskambinusi į greitąją medicinos pagalbą smarkiai sukarščiavus pusantrų metų sūneliui, pagalbos namuose nesulaukė.
„Medikė, išklausiusi simptomų, nusprendė, kad karščiuoja jis „nuo gerklės”, kad čia virusinė infekcija, ir patarė duoti vaistų. Temperatūra siekė 39,8 laipsnio, tad buvo neramu. Bet dispečerė „nuramino”, kad vaikas didelis ir išgyvens”, – pasakojo mama.
Be to, moterį nustebino tai, kad dispečerė, išgirdusi, jog ji prisirašiusi pas UAB „Nefrida” dirbantį pediatrą, tik paaimanavo ir patarė laukti pirmadienio.
Dėl to, kad į „Nefridą” greitosios medikai reaguoja „kažkaip ypatingai”, redakcijai pranešė pastebėję ir keletas kitų pacientų.
„Vakarų ekspresui” pradėjus domėtis šia situacija, paaiškėjo, jog dauguma klaipėdiečių apskritai nežino, kad sunegalavę naktį ar poilsio dienomis pirminės sveikatos priežiūros paslaugą gali gauti net ligoninėse. Tai priklauso nuo to, su kuo sudarė sutartį įstaiga, kurioje dirba jų šeimos gydytojai.
Perklausė įrašus
„Mes privalėjome važiuoti”, – išklausęs nusiskundimo, jog medikai atsisakė vykti pas smarkiai karščiuojantį vaiką, sakė Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis. Tokia aukšta temperatūra – tai esąs ekstrinis atvejis, į kuriuos greitoji turi reaguoti.
Tačiau perklausęs dispečerės pokalbio su motina įrašų, stoties vadovas raštu komentavo, jog „mama konsultuota dėl vaiko būklės ir gydymo, nes, be pakilusios temperatūros iki 38 laipsnių, jokių kitų negalavimo požymių neišsakė. Pokalbis vyko maloniu abipusio supratimo tonu. Mamai buvo liepta, pasireiškus papildomiems negalavimams, tuoj pat pakartotinai kreiptis į greitąją medicinos pagalbą”.
Paprieštaravus, jog visgi motina minėjo daug aukštesnę temperatūrą, gydytojas nuomonės nepakeitė. Mat dispečerė išklausinėjo apie visus simptomus, o jie liudijo apie prasidėjusią virusinę infekciją, kuri dažnai pasireiškia aukšta temperatūra. Pagaliau, sakė jis, „motina kategoriškai nereikalavo, kad medikai atvyktų, o už konsultaciją padėkojo”.
Vėliau pokalbio įrašą perklausęs pats vadovas sakė, jog aiškiai girdėti, kad motina nurodė ne daugiau kaip 38,8 laipsnio temperatūros ir pakvietė žurnalistus pačius tuo įsitikinti.
Pasak R. Juodviršio, perklausyti pokalbių įrašus būtina, nes panašiais atvejais pacientai linkę nurodyti kitokias aplinkybes.
Pirminė priežiūra – ištisą parą
Vyr. gydytojas R. Juodviršis „Vakarų ekspresą” informavo, jog išklausius įrašų bendruomenės slaugytojai dispečerei pareikšta žodinė pastaba, kam neinformavo skambinusiosios, jog „Nefridos” pacientai, šiai klinikai nedirbant, turi teisę kreiptis į Jūrininkų ir Vaikų ligonines.
Įstatymai reglamentuoja, jog pirminė sveikatos priežiūra turi būti garantuota pacientui ištisą parą ištisus metus.
Kadangi šeimos gydytojai dirbti be pertraukos nepajėgūs, dėl nebūtinosios pagalbos (esant nedidelei temperatūrai, pakilus kraujospūdžiui, atsiradus peršalimo simptomams ir pan.) suteikimo poilsio, švenčių dienomis ir naktį jie sudaro sutartis su kitomis medicinos įstaigomis.
Tokią pagalbą gali teikti ir Greitosios medicinos pagalbos stotis. Tą ji ir daro, bet tik Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro, su kuriuo sudaryta sutartis, pacientams.
Kodėl taip jautriai greitosios medikai reaguoja į „Nefridos” vardą? Atsakymas paprastas – pinigai už suteiktą nebūtinąją pagalbą atitektų ne stočiai, o įstaigoms, su kuriomis ši sudariusi sutartis. „Nefridos” šeimos gydytojų pacientams neskubią pagalbą poilsio valandomis teikia Jūrininkų ir Vaikų ligoninių priėmimo skyriai.
Deja, apklausus keletą šios įstaigos pacientų, paaiškėjo, jog apie galimybę kreiptis į minėtas įstaigas jie nėra informuoti.
Su UAB „Nefridos” klinikos vadovais vakar pakalbėti nepavyko. Pažadėjęs komentuoti po priėmimo valandų, vyriausiasis gydytojas žurnalistės skambučio nelaukė – išvyko vizituoti, o po to į kliniką nebegrįžo.
Apgaudinėja?
„Jei „Nefridos” pacientai skambina mums naktį ar poilsio dienomis ir mes išsiaiškiname, kad būtinoji pagalba nereikalinga, siunčiame juos į Jūrininkų ligoninės priėmimo skyrių. Vieni patenkinti, kiti nepatenkinti. Visada informuojame, kur ligonis turėtų kreiptis dėl nebūtinosios pagalbos. Tačiau kai kurie nenori važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių, ypač naktį. Todėl mes dažnai apgaudinėjami: pacientai nurodo esant aukštesnę temperatūrą nei iš tikrųjų. Vėliau išsiaiškinam, kad ten mūsų tikrai nereikėjo”, – komentavo R. Juodviršis.
Stoties administracijos manymu, naująja tvarka žmonės nepatenkinti, nes nuo seno buvo įpratę, kad greitoji važiuodavo į visus iškvietimus, kad ir koks jis būtų. Tačiau pertvarkos vėjai visas įstaigas privertė „skaičiuoti pinigus”.
„Nuo 1998 iki 2002 metų finansavimas mums sumažintas 30 proc. Kai kreipėmės į ministeriją ir Valstybines ligonių kasas, išgirdom atsakymą: „Nedirbkite ne savo darbo”. Mūsų darbas apibrėžtas ministro įsakymu, pagalbos mastas nustatytas. Jei tą įsakymą tiksliai vykdytume, pusę iškvietimų drąsiai galėtume atmesti”.
Kur kreiptis?
UAB „Viloja”, A. Navicko konsultacinė poliklinika, UAB Brožynų sveikatos centras bendradarbiauja su budinčio gydytojo tarnyba Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centre. Šiose įstaigose dirbančių šeimos gydytojų pacientai poilsio valandomis gali kreiptis į šią tarnybą ir bus aptarnauti – gaus konsultaciją telefonu arba tiesioginę, jei atvyks patys.
Senamiesčio PSPC pacientus šeimos gydytojų poilsio valandomis aptarnauja apskrities ir Vaikų ligoninės, UAB „Mano šeimos gydytojas” – Klaipėdos ir Vaikų ligoninės, UAB „Birutės šeimos medicinos praktika” – apskrities ligoninė, UAB „Šviesmeda” ir UAB „Nefridos klinika” – Jūrininkų ir Vaikų ligoninės.
Dažnas pacientas apie jam pirminio lygio paslaugas poilsio valandomis suteikti turinčias medicinos įstaigas sužino tik iš greitosios darbuotojų, o kartais nesužino visai.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Jankus informavo, jog pranešti pacientams apie tai, kur jie turėtų gauti pirminę pagalbą šeimos gydytojų poilsio metu, turi pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
Genovaitė Privedienė