Lietuvos moksleivių parlamentas praėjusią savaitę išplatino viešą laišką, kuriame išreiškė prieštaravimus Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos siūlomam drausmės kontroliavimui mokyklose ir ketinimui pradėti mokinių drausmingumą vertinti pažymiais. Nerimą mokinių atstovams kelia neaiškūs drausmės kriterijai ir abejonės, ar elgesį apskritai įmanoma įvertinti pažymiu. Moksleivių iškelta problema sulaukė atsako visoje šalyje, tačiau Panevėžyje, kaip paaiškėjo, net ne visi švietimo vadai su ja yra susipažinę.
Iki šiol neklaužados mokyklose už nedrausmingą ar nekultūringą elgesį dažniausiai būdavo baudžiami pastabomis. Tačiau švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai pasiūlė priimti nutarimą, kad mokinių drausmė būtų vertinama pažymiu.
Lietuvos moksleivių parlamentas (LMP) akimirksniu reagavo į tokį pasiūlymą, viešai sukritikuodamas tokį švietimo darbuotojų bandymą kontroliuoti drausmę mokyklose ir pasižadėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad tik nebūtų priimtas toks sprendimas. LMP atstovai taip pat pabrėžė, kad mokiniai bendravimo, elgesio pavyzdį atsineša iš šeimos bei visuomenės, ir pasiūlė pirmiausia susimąstyti, kokį pavyzdį mokyklose rodo patys jos darbuotojai.
Deja, PB vakar kalbintas Panevėžio miesto švietimo skyriaus vedėjas Dainius Šipelis atsakyti į korespondentų klausimus apie iškilusią problemą negalėjo.
„Iš tikrųjų tiksliai atsakyti negaliu, nes šiuo įvykiu asmeniškai dar nesidomėjau ir savo pozicijos pasakyti šiuo metu dar negaliu”, – pareiškė D.Šipelis.
Su drausmės vertinimu nesutinka
————————————–
Tuo tarpu Panevėžio rajono švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Kęstučio Rimkaus nuomone, kiekviena mokykla turi teisę pasirinkti ir pati sudaryti mokyklos vidaus taisykles. Tačiau vertinti elgesį pažymiais pedagogai kol kas neturi teisės, nes bendrajame ugdymo plane tokio punkto nėra.
Su drausmės vertinimu pažymiu nesutiktų ir Panevėžio „Minties” vidurinės mokyklos direktorius Egidijus Samas.
„Nemanau, kad toks sprendimas duotų kažkokių teigiamų rezultatų. Žinoma, kažkada drausmė buvo vertinama, tačiau vėl grįžti prie senųjų metodų, man atrodo, yra beprasmiška ir bent mūsų mokykloje tokių dalykų nėra”, – sakė direktorius.
Galėtų palikti antriems metams?
————————————-
Mokinių atstovai viešajame laiške pasisakė ir prieš mokinio palikimą antriems metams dėl nedrausmingumo. Jų manymu, tai neskatintų moksleivių drausmės – veikiau mažintų motyvaciją mokytis ir apskritai eiti į mokyklą.
Tokiam vertinimui pritarė Panevėžio V.Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas.
„Tokie siūlymai gali sulaukti tik neigiamos reakcijos. Ką tokie sprendimai gali duoti? Nieko. Mokinys pirmiausia privalo mokytis, o jo mokslas nepriklauso nuo to, kaip jis elgiasi. Apie jo elgesį turi spręsti atitinkamos institucijos, o apie palikimą antriems metams negali būti jokios kalbos. Žinoma, čia yra tik mano asmeninė nuomonė”, – teigė A.Totilas.
Su LMP nuomone, kad mokinio palikimas antriems metams už nedrausmingą elgesį yra absurdas, sutiko ir Panevėžio rajono švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
„Mokinius antriems metams galima palikti, jei jie turi neigiamų pažymių ar yra dalykų, iš kurių jie yra neatestuoti. O dėl elgesio tikrai ne”, – kalbėjo K.Rimkus.
Moksleiviai sutrikę
———————
Išgirdę apie Lietuvos švietimo darbuotojų švietimo profsąjungos siūlymus vertinti jų elgesį, PB kalbinti mūsų miesto moksleiviai kone pašiurpo.
„Kam dar tokios mintys šauna į galvą? Mokslas ir drausmė – du nesuderinami ir atskiri dalykai”, – teigė dvyliktokės Vaida ir Viktorija.
„Kaip galima reaguoti į tokį siūlymą? Žinoma, kad tik neigiamai. Mūsų šalyje švietimo sistema yra kažkokia keista ir nesuprantama, o moksleivių darbas, atrodo, visai nevertinamas”, – sakė vienuoliktokas Almantas Abromaitis.
Su profsąjungos ketinimais nesutiko ir Gintarė Varanauskaitė. Mergina teigė, kad viena yra mokytis, o kita – tinkamai elgtis.
„Žmogaus elgsena nepriklauso nuo pažymių – tai yra žmogaus kultūros ir išsilavinimo reikalas. Negalima atsižvelgti vien į tai, kaip mokinys elgiasi. Mokslas ir drausmė turi būti vertinami pagal atskirus kriterijus. Jei mokinys yra nepaklusnus ar elgiasi ne taip, kaip turi elgtis mokinys, tada jį tiesiog reikia šalinti iš mokyklos”, – sakė moksleivė.
Lietuvos mokinių parlamentas sutinka, kad mokinių nedrausmingumas ir nekultūringas elgesys mokykloje nėra girtinas dalykas, tačiau nemano, kad grįžimas prie sovietinių laikų kontrolės metodų šią problemą išspręs. LMP pasiryžęs ieškoti veiksmingų problemos sprendimo būdų ir tikina jau turintis kelis jų variantus, tačiau praėjus savaitei po moksleivių parlamento išplatinto laiško Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos darbuotojai vis dar į jį neatsakė ir nesiėmė jokių veiksmų.
Jurgita Jakimavičiūtė