Europos Sąjungos (ES) derybų pradžia su Turkija ir Kroatija dėl narystės Bendrijoje yra padrąsinantis signalas Lietuvos rytinėms kaimynėms, teigia užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Taip jis įvertino pirmadienį Liuksemburge ES bendrųjų ir išorinių santykių taryboje (BRIST) priimtą sprendimą pradėti derybas su šiomis dviem valstybėmis.
„Sprendimas dėl Turkijos ir Kroatijos narystės derybų pradžios yra išskirtinės svarbos Europos istorijoje. Jis parodo, kad ES plėtros procesai su Vidurio ir Rytų Europa nesibaigia”, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas A. Valionis.
Derybų pradžia buvo paskelbta Tarpvyriausybinėse konferencijose su Turkija bei Kroatija, kur dalyvavo ES šalių, Turkijos ir Kroatijos užsienio reikalų ministrai.
Anot pranešimo, daugiau kaip 30 valandų trukusiose derybose daugiausia diskusijų sukėlė Austrijos siūlymas dėl alternatyvų Turkijos visateisei narystei. Tačiau ES valstybių užsienio reikalų ministrams pavykus išspręsti ginčą su Austrija, buvo pritarta stojimo derybų su Turkija pradžiai.
Taip pat nutarta, jog Turkijai nesugebėjus baigti derybų ar nesant ES pasirengimo priimti šią valstybę, ją bus stengiamasi išlaikyti Europos struktūrose.
A. Valionio teigimu, derybos su Turkija bus sudėtingas ir ilgas procesas, kurio rezultatus sunku prognozuoti. Anot jo, Turkijai keliami reikalavimai bus griežtesni nei tie, kurie buvo iškelti Lietuvai stojant į ES. Jis taip pat pabrėžė, esą derybų sėkmė priklausys ir nuo ES pasirengimo priimti Turkiją.
Kaip teigė URM vadovas, derybos su Turkija galės būti sustabdytos, jei ši valstybė nesilaikys „laisvės, demokratijos ir teisės viršenybės principų ar neužtikrins žmogaus teisių apsaugos”.
Derybų procesas pasibaigs ne anksčiau kaip 2014 metais, o jų tempas priklausys nuo šios valstybės reformų spartos, ES teisės aktų įgyvendinimo bei pastangų sprendžiant Kipro salos suvienijimo klausimą.
Sprendimas dėl Kroatijos narystės derybų pradžios buvo priimtas po Tarptautinio baudžiamojo tribunolo Hagoje vyriausios prokurorės Karlos del Pontės (Carlos del Ponte) ataskaitos, kurioje buvo konstatuotas Kroatijos visiškas bendradarbiavimas su buvusios Jugoslavijos tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu (ICTY).
ELTA primena, jog pavasarį turėjusios prasidėti Kroatijos derybos su ES buvo atidėtos dėl nepakankamo Zagrebo bendradarbiavimo su ICTY.
Kaip teigiama pranešime, derybos su šia šalimi galės būti sustabdytos, jei ji ateityje neužtikrins visiško bendradarbiavimo su šia institucija.
Kaip ELTA jau rašė, 70 mln. gyventojų, kurių didžiąją dalį sudaro musulmonai, turinti Turkija narystės ES siekia nuo 1963 metų. Kandidate ji buvo paskelbta 1999 metais. Tuo tarpu Europos Komisija rekomendavo, kad ES pradėtų derybas su Kroatija dėl narystės 2004 metais. Ši šalis pateikė prašymą dėl stojimo į ES 2003 metais.
2005-10-04 12:45