„Bėdukai tie mūsų studentai”, – švelniai ir šiltai apie studijuojančius ir bakalauro laipsnio siekiančius Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualaus dizaino katedros studentus atsiliepia katedros vedėjas profesorius Vytautas Kasputis.
O bėdukai todėl, kad jiems tenka didžiuliai krūviai. Ir norint pasiekti pirmąjį, pasak profesoriaus, mažiausiąjį laiptelį profesionalo kelyje nepakanka vien gabumų, o reikia įdėti nepaprastai daug darbo bei turėti angelišką – o gal velnišką – kantrybę.
Į Klaipėdos vizualaus dizaino katedrą daugiausiai norinčių studijuoti susirenka iš Klaipėdos apskrities, o iš pačios Klaipėdos – apie trečdalį studentų. Nemenka jų dalis ateina neturėdami jokio pasiruošimo. Per ketverius studijų metus jiems tenka įveikti itin plačią studijų programą. Kiekvienais metais jie eksponuoja ir ginasi darbus. Šiuo metu Klaipėdos paveikslų galerijoje dar tebėra kursiniai, bakalaurų bei magistrų darbai, kuriuos peržvelgus matyti, ko mokosi ir kaip tobulėja būsimi dizaineriai. Ir pasiekia to, kad apie magistrų darbus tituluočiausi Lietuvos dėstytojai sako: „Tokį darbą galima gintis žymiausiose Niujorko ar Vašingtono galerijose”.
Pradžioje yra ženklas
Pirmajame kurse studijuojami projektavimo pagrindai. Projektuoti pradedama nuo ženklo kūrimo ir vizualizavimo. Kalbėdamas apie darbą „Pasaga” profesorius atkreipė dėmesį, jog studentė pirmiausia išsianalizavo, kas toji pasaga, kokios jos sąsajos su etnografija, kiek šimtmečių ar tūkstantmečių toji pasaga ar kiti panašios formos gaminiai buvo kaldinami ir kaip tos formos kito. Surašyta didžiulė stora knyga -studija, kurioje surinkta medžiaga bei iliustracijos apie projektavimui pasirinktą ženklą. Renkamasi ne tik konkretūs daiktai – pasaga, kriauklė, grandinė, bet ir abstrakčios sąvokos – pavyzdžiui, laikas. Ženklai kuriami apimtiniai, moduliniai, grafiniai, ir visi eskizai, visas kūrybos kelias yra aiškiai matomas. Eksponuojant darbus prireikia ir fotografijos, ir plastikos, ir kaligrafijos. Pirmame kurse gilinamasi ir į šrifto paslaptis.
Tiek pirmame, tiek antrame kurse studentai negali naudotis šiuolaikinėmis technologijomis – jokių kompiuterių. Tuo pačiu studijuojamas ir akademinis piešimas, ir tapyba, o medžiagos darbų eksponavimui – visa, kas po ranka papuola. Beje, kalbėdamas apie eksponuojamus piešinius, profesorius pastebėjo, jog prieš dešimtį metų jie būdavo geresni. Dabartiniams studentams trūksta kantrybės…
Užduotys konkretėja
Antro kurso užduotys- konkretesnės. Šiais metais buvo pasirinktos gamtos stichijos. Temą „šviesa” pasirinkęs studentas išsistudijuoja šviesotamsą, šešėlius, šviesos įtaką formai, tada jau projektuoja šviestuvą. Be to, antrakursiai daro įpakavimus, kuria grafikos darbus, erdvinius maketus, skulptūrinės plastikos darbus. Dalis antrakursių darbų įsipynė į tarptautinį projektą Paveikslų galerijoje, kur eksponuojami Vokietijos fotografų darbai.
Trečiajame kurse, profesoriaus žodžiais, be piešimo, tapybos ir grafikos tobulinimo studijuojami ir projektuojami „erdviniai dalykai”. Pirmasis semestras skiriamas interjero, antrasis – eksterjero projektavimui. Vizualizacijos jau daromos kompiuteriu. Visos temos darbams parinktos klaipėdietiškos – projektuotos informacinės rodyklės Šiaurės rage, kruizinių laivų krantinėje, Klaipėdos aikštėse bei skveruose.
Ne visi yra kūrėjai
Pagrindinė ketvirtakursių – bakalaurų – darbų užduotis – „įrišti objektą į esamą architektūrinę aplinką, suprojektuoti įrangą bei grafiką”. V. Kasputis sakė, jog ketvirtame kurse ir paaiškėja, kuris studentas jau pasiruošęs dirbti, kuris – ne. Pasak profesoriaus, kiekviename kurse yra žmonių, galinčių ir norinčių, bet yra ir nelabai galinčių bei ne itin norinčių rimtai darbuotis.
„Aš dažnai sakau savo kolegoms: nusiteikite, kad jei iš kurso išeis du trys, na, keturi, kurie tikrai dirbs ir kurs naujai, – tai labai gerai,- sakė Vytautas Kasputis.- Kiti išeina ir ištirpsta. Jie kažką dirba, bet kūrėjais būti visi negali”.
Vieni studentai turi menišką gyslelę, jiems sekasi fotografija, tapyba, o kai reikia suprojektuoti įrangą ar mažosios architektūros formas – jau blogiau.
Teks tobulinti
Bakalaurų darbų įvertinti atvykusi komisija iš Vilniaus dailės akademijos klaipėdiečių darbus įvertino labai gerai. Beje, kai kurie darbai turėjo būti įgyvendinti. Iš tokių – Varnių bliuzo nakties vizualių priemonių vieningo stiliaus sukūrimas. Grupės „Atika” atstovui patiko pasiūlytas jiems ženklas. O darbą „Trys mylios”, kuriuo norima įamžinti žemaičių, neleidusių Baltijos pakrantėje susijungti Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinams, kovas nori realizuoti Šventosios girininkas. Jis jau užsidegęs šią vasarą skaičiuoti, kiek reiks ąžuolų, kiek akmenų… Tačiau V. Kasputis siūlė darbą dar patobulinti.
Įdomūs darbai, kuriuose suprojektuotas galimas kilnojamas Klaipėdos miesto ekspozicinis stendas, Klaipėdos parašiutininkų klubo vieningas stilius, „Klaipėdos Smeltės” vieningas stilius – nuo automobilių iki rūbų, Smiltynės paplūdimiams suprojektuota įranga.
„Bakalauras nėra profesija. Tai tik pirmas laiptelis į ją. O šiame primajame laiptelyje svarbiausia – „išmesti” idėją. Ir kuo ji naujesnė, tuo geriau. To mes ir mokome”, – akcentavo profesorius Vytautas Kasputis.
Livija Grajauskienė
Idėjos idėjom, bet mokymo programas patvarkyti tai reikėtų…