Nepaisant vis griežtesnių šunų laikymo taisyklių, jie kasmet apkandžioja vis daugiau žmonių. Gatvėse, parkuose ir kitose viešose vietose pasitaiko sunkiai valdomų, bijančių automobilių arba išvis neklausančių šeimininkų šunų. Maža to, jau ne naujiena išgirsti, kad šeimininką sukandžiojo nuosavas šuo, kad šunys, nepaisydami draudimo, lipa ant fotelio, sofos ar lovos, vagia maistą nuo stalo, šlapinasi kambaryje, rausiasi gėlynuose.
„Taip elgiasi visai nemokyti šunys, neturintys tampraus kontakto su savo šeimininku. Dažna priežastis – sutrikusi gyvūno psichika. Gyvūnas, kuriam jo šeimininkas neskiria nei laiko, nei dėmesio, užauga laukinis”, – įsitikinęs šunų dresuotojas E.Brazys, kuris jau daugybę metų domisi šunų psichologija – turi sukaupęs turtingą specialios literatūros biblioteką. Šunis su įvairiais psichikos sutrikimais jis išmoko dresuoti savarankiškai, nes Lietuvoje niekas tokių kursų dresuotojams neorganizuoja.
E.Brazys įsitikinęs, kad būtina dresuoti net ir voljere laikomus šunis. Maža to, su jais reikia eiti pasivaikščioti, nes gyvūnas turi pabūti su šeimininku tarp žmonių. Antraip gyvūno ligos atveju veterinarijos gydytojas gali turėti daug problemų.
„Būtina nuo mažens auklėti šunį – gyvūnas turi skirti, kas galima ir kas – ne. Per žaidimus su gyvūnu, jo šėrimą atsiranda geras ryšys tarp šeimininko ir jo šuns. Gyvūnų šeimininkai dažniausiai teisinasi, kad neturi laiko žaidimams, tačiau aš siūlau mažai šeimininko laiko atimantį žaidimą su savo keturkoju augintiniu. Tokio žaidimo metu šuo greit prisilaksto ir gauna gerą porciją teigiamų emocijų. Tereikia pasiimti meškerę ar paprasčiausią ilgą lazdą, pririšti 3-4 metrų atstumu nuo koto galo šuns mėgstamą žaisliuką ir palaipsniui suktis ratu kartu su meškere. Šuo bėga pašėlusiu greičiu, o šeimininkas stovi vietoje”, – patarė dresuotojas.
Žmonės, prieš pirkdami šunį, turi pasitarti su kinologu ar dresuotoju, kurie žino veislių ypatumus. Juk, tarkim, kurtas bus nelaimingas, jei jo šeimininkas niekad neturi laiko arba yra tingus. Beje, šunys, kaip ir žmonės, ilgainiui nutunka, negalėdami palakstyti ar be saiko šeriami. Dresuotojas pabrėžė, kad ypač linkę tukti rotveileriai ir labradorai.
E.Brazys patarė baldus ir kitus daiktus bute graužiančius šuniukus laikyti gardelyje. „Šuniukas, patekęs į gardelį, neturi jaustis nubaustas, todėl negalima jo ten įkurdinti tik po to, kai jis nusikalsta. Gardelis turi būti ne bausmės, o žaidimų ir šėrimo vieta, kurioje yra gyvūnėlio mėgstamų žaislų ir skanėstų. Šunelis turi norėti pats eiti į gardelį. Beje, jei išeiname ilgesniam laikui iš namų, palikime kambaryje, kuriame įkurdintas gardelis, įjungtą radiją, o gardelyje – mėgstamą kaulą”, – patarė dresuotojas.
Naujieji metai jau ne už kalnų. Vadinasi, Kaune vėl bus graudžių ašarų. Mat žmonės eina į triukšmingus renginius lauke su savo gyvūnais. Pokšint fejerverkams, petardoms ir kitokiems sprogmenims, nemokyti šunys ištrūksta iš šeimininko rankų su pavadžiu ir nulekia, kur akys mato. Panašiai atsitinka, kai nedresuotas šuo pirmą kartą pamato automobilį. E.Brazys yra parengęs tokiems šunims specialią programą „Šuo mieste”. Tai bendrojo paklusnumo dresuočių programa, po kurios keturkojai mūsų augintiniai išmoksta ramiai elgtis gatvėje, kitose viešose vietose ir namuose.
Virginija Skučaitė
👿 💡 🙂