Banko „NORD/LB Lietuva” analitikai teigia, kad norint padidinti prarandamą šalies ūkio konkurencingumą Lietuva privalo sukurti veiksmingą tiesioginių užsienio investicijų skatinimo sistemą ir ypatingą dėmesį skirti modernių technologijų pritraukimui. Lietuva taip pat turėtų skubiai reformuoti mokslo ir švietimo sistemą, kuri geriau tenkintų greit besikeičiančius verslo poreikius, liberalizuoti verslo reglamentavimą naikinant biurokratinius barjerus ir tęsti mokesčių sistemos reformą.
Banko „NORD/LB Lietuva” analitikai prognozuoja, kad dėl Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos, aktyvesnių savivaldybių pastangų pritraukiant užsienio investicijas ir neslopstančio skolinimosi bumo, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais ir kitais metais augs apie šešis procentus, o metinė infliacija neturėtų viršyti trijų procentų. Tačiau, jų nuomone, kitais metais Lietuva pagal ekonomikos augimo tempą atsiliks nuo Latvijos ir Estijos.
„Europos Sąjungos ekonomikos varikliu taps žinios, naujų produktų gamyba ir gamybos metodų tobulinimas. Šiuo požiūriu Lietuvos ūkio vaizdas yra gana liūdnas. Šalies eksporto struktūroje paslaugų dalis nedaug atsilieka nuo ES rodiklio tik išvystyto transporto sektoriaus dėka, o finansinių ir informatikos paslaugų lyginamasis svoris itin menkas, ” – teigė banko „NORD/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis, pristatydamas naujausiąją banko Lietuvos ūkio sektorių apžvalgą.
Finansinių ir informatikos paslaugų lyginamasis svoris bendrame Lietuvos eksporte pernai sudarė 0,3 proc. (palyginimui Latvijos – 0,7 proc., Airijos – 12,5 proc.). Verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai 2003 m. siekė vos 0,14 proc. BVP, o visoje ES – 1,26 proc. Pagal versle dirbančių tyrėjų skaičių tūkstančiui gyventojų Lietuva tarp ES šalių užėmė paskutinę vietą, o šis rodiklis buvo maždaug dešimt kartų mažesnis už ES vidurkį.
Prof. R. Rudzkis pastebi, kad didžiąją dalį Lietuvos eksporto užtikrinanti apdirbamoji pramonė šalies BVP struktūroje turi panašų lyginamąjį svorį kaip ir ES, tačiau aukštųjų technologijų dalis pagal dirbančiųjų skaičių yra daug mažesnė, o artimiausiais metais ji gali dar labiau sumenkti, nes Lietuvos elektronikos sektorius susiduria su rimtomis problemomis.
„Technologinę plėtrą ir inovacijas stabdo sustabarėjusi aukštojo mokslo sistema, be to, Lietuvoje beveik nėra didžiųjų transnacionalinių kompanijų įmonių. Visa tai menkina mūsų šalies ūkio ilgalaikes perspektyvas, nes ateityje konkuruoti su Azijos įmonėmis vidutinės kokybės vartojimo prekių gamyboje bus vis sunkiau. Būdama beveik vien tradicinių pramonės šakų produkcijos eksportuotoja, Lietuva akivaizdžiai rizikuoja, nes tampa pernelyg priklausoma nuo žaliavų ir energetinių išteklių tiekimo. Tik inovacijomis pagrįstas konkurencingumas suteiks Lietuvai galimybę patekti į turtingųjų šalių grupę,” – teigia prof. R.Rudzkis.
Pasak prof. R.Rudzkio, ilgą laiką turėjusi didesnius laisvos darbo jėgos išteklius, šiuo metu Lietuva šio pranašumo jau nebeturi, o intensyvi emigracija leidžia teigti, kad ateityje kvalifikuotos darbo jėgos stygius tik didės. Rugsėjo 1 d. duomenimis, registruotų bedarbių Lietuvoje buvo 91 tūkst. arba 32 proc. mažiau nei prieš metus. Statistikos departamento atliekamo tyrimo duomenimis užimtųjų skaičius antrąjį 2005 m. ketvirtį 8,5 proc. viršijo 2004 m. atitinkamą rodiklį. Banko analitikai prognozuoja, kad dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šias ir kitais metais didės po 10 proc.
„Nors daugėja balsų, teigiančių, kad emigracijos procesas kiek prislopo, tai patvirtinančios statistikos kol kas nėra. 2004 m. atlikto sociologinio tyrimo duomenimis net 72 proc. aukštųjų mokyklų absolventų norėtų išvykti padirbėti į užsienį ir tik 9 proc. teigė priešingai. Statistikos departamento reguliariai atliekamas užimtumo tyrimas rodo vis didėjantį neatsakymų skaičių, o to pagrindinė priežastis yra didėjanti išvykusiųjų gyventojų dalis. Taigi, jau artimiausiais metais emigracija ir blogėjanti demografinė padėtis lems, kad užimtųjų skaičius šalyje nebedidės, ir vienintelis ūkio plėtros šaltinis liks darbo našumo kėlimas, kurio sparta labiausia priklauso nuo investicinio aktyvumo,” – sakė prof. R. Rudzkis.